Cenzūra literatūroje: kliuvo ir Mikei Pūkuotukui, ir Hariui Poteriui

Vienokia ar kitokia forma, bet visais laikais literatūros cenzūra Lietuvoje buvo. Žvelgiant į pasaulio literatūrą matytume, kad yra valstybių, kuriose į kovą su knygomis stoja mokinių tėvai – dėl jų reiškiamų peticijų cenzūros rimbas yra kirtęs Mikei Pūkuotukui, Hariui Poteriui ir vaikystėje skaitytojų dievintam Marko Twaino personažui Heklberiui Finui.
„(Re)Start“: urbanistinis skaitymo festivalis
„(Re)Start“: urbanistinis skaitymo festivalis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Pirmą kartą Vilniuje rengtame urbanistiniame skaitymo festivalyje „(Re)start“, be aibės renginių, vienas jų buvo skirtas ir knygų cenzūrai. „Lietuvoje beveik visais laikais buvo susiduriama su literatūros cenzūra“, – festivalyje kalbėjo Vilniaus universiteto absolventė, Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja Edita Sėdaitytė.

Naikino knygas

Per sovietų ir nacių okupacijos laikotarpius cenzūros rimbas gerokai kirto lietuvių literatūrai.

Kaip pasakojo E. Sėderytė, pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu knygos buvo atidžiai tikrinamos, jose buvo draudžiama kritikuoti valdžią ir kariuomenę.

Šiuo laikotarpiu knygos pradėtos ir nakinti. Iš viso buvo sunaikinta 1 mln. įvairių leidinių, neįtikusių tuometinei valdžiai. Tuo tarpu per antrąją sovietų okupaciją sunaikinta gerokai daugiau – apie 7 mln. knygų.

Ne ką prasčiau knygas naikindavo ir naciai, kurie 1941 m. okupavo Lietuvą. Visų pirma jie naikino knygas, kurių autoriai buvo žydai. Tačiau naciams to nepakako – naikinamos buvo ne tik valdžią kritikuojančios knygos, bet ir literatūra iš bibliotekų fondų.

„Knygų naikinimas Lietuvoje baigėsi su Stalino mirtimi“, – sakė E. Sėdaitytė.

Šiuolaikinė cenzūra

Klausimas, ar šiuolaikiniame pasaulyje cenzūros neliko, yra atviras. Pasak E. Sėdaitytės, visa tai iliustruoja Vakarų valstybių pavyzdžiai – knygos iš lentynų šalinamos ir dabar.

Vienokia ar kitokia forma, bet visais laikais literatūros cenzūra Lietuvoje buvo

„Kai kuriose JAV valstijose tėvai mano, kad jų vaikai neturi skaityti tokių knygų ir rengia peticijas“, – pasakojo tyrinėtoja.

Po tokių peticijų cenzūros rimbo yra sulaukę daug visame pasaulyje puikiai pažįstamų ir skaitytojų įvertinimo susilaukusių knygų – jomis nustota prekiauti.

Štai bent keletas pavyzdžių iš šiuolaikinės literatūros cenzūros:

  • „Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“ – skatina raganavimą
  • „Žiedų valdovo“ saga – skatina satanizmą
  • Anos Frank dienoraštis – knyga per daug liūdna
  • „Saulėlydžio“ saga – knygos turinys nesuderinamas su religija
  • „Heklberio Fino nuotykiai“ – knygoje naudojamas žodis „negras“
  • „Hario Poterio“ saga – skatina raganavimą ir satanizmą
  • „Rugiuose prie bedugnės“ – skatina maištavimą
  • „Mikė Pūkuotukas“ – gyvūnai kalba
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„(Re)Start“: urbanistinis skaitymo festivalis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„(Re)Start“: urbanistinis skaitymo festivalis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis