Žmonės įprato daugelį dalykų, kurių jiems gali prireikti, turėti vienoje vietoje ir visuomet po ranka, t. y. telefone. Knyga – ne išimtis. El. knygų populiarumas atsiradus patogioms jų skaitymo ir įsigijimo platformoms pastaraisiais metais šovė į viršų, o jų skaitytojų ratas auga ne tik JAV ar Didžiojoje Britanijoje, bet ir Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad netrukus atsisveikinsime su tradicinėmis popierinėmis knygomis ir jų egzempliorius galėsime išvysti tik muziejuose?
Šviesi ir tradicinių, ir skaitmeninių knygų ateitis
Bent jau artimiausioje ateityje tradicinė knyga, regis, nesiruošia niekur trauktis ir, priešingai, šiuo metu išgyvena savotišką pakilimo laikotarpį. Tai, kad popierinė knyga Lietuvoje laikosi puikiai, galima nujausti pažvelgus į nuo knygų lūžtančias knygynų lentynas, vis platesnį jų asortimentą, didėjančius tiražus ar apsilankius kasmet vis gausesnį būrį lankytojų sutraukiančioje ir tikra literatūros mėgėjų švente tampančioje tradicinėje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Šiemet šiame renginyje apsilankė beveik 68 tūkst. knygų mylėtojų.
Lietuviškos el. knygų parduotuvės ir skaityklės išmaniesiems įrenginiams „Milžinas“ projekto vadovas Dainius Blynas sako, kad, nepaisant didėjančio skaitmeninio formato patrauklumo vartotojui ir el. knygų populiarumo augimo, popierinė knyga išliks paklausi dar ilgai. Maža to, el. knygos atveriamos galimybės pastūmėja daugiau žmonių skaityti ir įprastas knygas bei didina jų pardavimą.
Tačiau reikia pabrėžti, kad auga ir visa skaitymo rinka, o išmaniesiems įrenginiams skirtas formatas labai mažai veikia tradicinių knygų pardavimus.
„El. knyga yra tiesiog dar vienas galimas knygos formatas, turintis savų privalumų, tačiau jokiu būdu negrasinantis išnykimu įprastai popierinei knygai. Šiuo metu pasaulyje el. knygos sudaro maždaug 25–30 proc. knygų rinkos ir šis skaičius kiekvienais metais vis ūgteli. Tačiau reikia pabrėžti, kad auga ir visa skaitymo rinka, o išmaniesiems įrenginiams skirtas formatas labai mažai veikia tradicinių knygų pardavimus“, – sako D.Blynas.
Pasak jo, el. knygos daugiausia pritraukia įprastų knygų neskaitančius vartotojus arba paskatina popierinių knygų skaitytojus skaityti dar daugiau ir rinktis įvairesnius formatus.
„Be to, dalis el. knygų skaitytojų patikusias knygas įsigyja ir popieriniame formate, apskritai labiau susidomi skaitymu. Kitaip tariant, el. knygų proveržis didina ir įprastų knygų skaitomumą. Tokias tendencijas galima stebėti JAV, D. Britanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Taigi dėl popierinės knygos ateities nerimauti tikrai neverta“, – įsitikinęs D.Blynas.
Pagrindinis privalumas – patogumas
Nuo „Milžino“ starto praėjusių metų rudenį per mėnesį parduodamų el. knygų skaičius išaugo maždaug dešimt kartų. Vasarį jų buvo nupirkta apie tūkstantį. Pati „Milžino“ programėlė į išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius per visą laikotarpį nuo jos sukūrimo parsisiųsta 20 tūkst. kartų.
„Lietuvoje el. knygų rinka šiuo metu siekia kiek daugiau nei 2 proc., tačiau tikimasi, kad iki 2020 metų šalyje parduodamų skaitmeninio formato knygų dalis bus panaši į tokią, kokia šiuo metu yra Vokietijoje ar Danijoje, t. y. 7–8 proc. Pasaulyje el. knygų pardavimo lyderė yra JAV, kurioje beveik iki trečdalio visų parduodamų knygų sudaro elektroniniai knygų leidimai. Pagrindinis skaitmeninio formato privalumas yra jo patogumas, galimybė turėti visas savo mėgstamas knygas vienoje vietoje bet kuriuo metu. Be to, norint nusipirkti el. knygą nereikia niekur eiti – tai paprasta ir greita atlikti internetu“, – pasakoja D.Blynas.
Tačiau šie privalumai, pasak jo, nereiškia, kad el. knyga yra geresnė už popierinę. Atvirkščiai, jei skaitytojas prieš save turės tos pačios knygos popierinį ir skaitmeninį variantą, retas turbūt rinksis pastarąjį.
Šiuo metu knygas Lietuvoje nuolat ar retkarčiais skaito maždaug 30 proc. gyventojų, o televiziją žiūri ir internete naršo virš 90 proc.
„Popierinė knyga paprasčiausiai yra daugeliui artimesnis ir malonesnis produktas. Skirtumas tarp el. knygos ir popierinio leidimo galėtų būti lyginamas su filmo žiūrėjimu namie per televizorių ir kino teatre. Filmas kino teatre visuomet suteikia geresnę patirtį, tačiau į kino teatrą reikia eiti, pirkti bilietą, o TV ekranas visuomet yra namuose – tereikia jį įsijungti. Žmonės skirtingomis aplinkybėmis renkasi ir vieną, ir kitą variantą. Panašiai, manau, yra ir su skaitmeninėmis bei popierinėmis knygoms“, – sako D.Blynas.
Daugiau pasirinkimo galimybių
Pirmosios Lietuvoje integruotos el. knygų parduotuvės ir skaityklės atstovo manymu, konkurencijos tarp skaitmeninio ir įprasto formato idėja apskritai yra gana senamadiška ir nepagrįsta. Ji primena baimes dėl kino industrijos likimo pirmojoje XX a. pusėje, kai atsirado televizija, ar teatro mėgėjų nuogąstavimus, kad ši meno šaka gali būti nustumta į užmarštį užgimusio ir visus staiga sužavėjusio kino.
Nepaisant šių būgštavimų tiek teatras, tiek kinas šiandien laikosi puikiai ir nesiruošia niekur trauktis, o atsiradusi įvairovė suteikia daugiau pasirinkimo galimybių ir pramogų didesniam kiekiui žmonių. D.Blyno manymu, panašiai skaitmeninis knygos formatas demokratizuoja ir labiau prieinamą daro skaitymą.
„Šiuo metu knygas Lietuvoje nuolat ar retkarčiais skaito maždaug 30 proc. gyventojų, o televiziją žiūri ir internete naršo virš 90 proc. Gerokai mažesnį knygų skaitomumą lemia tai, kad jos yra sunkiau prieinamos – brangiau kainuoja, reikalauja laiko nukeliauti į knygyną jas išsirinkti ir nusipirkti. El. knygos bent iš dalies pašalina šias kliūtis, todėl tikiu, kad skaitomumas artimiausiais metais mūsų šalyje augs, kaip tai atsitiko Jungtinėje Karalystėje ir JAV, kai šiose šalyse vartotojams buvo pristatytos patrauklios el. knygų platformos“, – sako D.Blynas.
Anot D.Blyno, naujos skaitmeninio formato knygos paprastai yra 20 proc. pigesnės nei tradicinės. Jų kainos „Milžino“ el. parduotuvėje prasideda nuo 0,99 euro.
