„Naujosios istorijos Evangelija pagal Užkalnį“ parašyta tame žanre, kuriame autorius jaučiasi geriausiai: tai yra socialinio komentaro, žmonių stereotipų karikatūrų, etikečių lipdymo ir sutirštintų spalvų mišinys.
Savo knygoje sovietmetį A.Užkalnis vadina tarybiniais laikais. Nes būtent šis terminas lyg tatuiruotė įsirėžęs į autoriaus atmintį.
„Nes tuo metu buvo ne SSRS, o LTSR. Tačiau nemanykite, jokio šilto santykio tiems laikams aš nejaučiu, tačiau tai yra mūsų praeities dalis. Manęs kartaus klausia: kuo skiriesi nuo tų, kurie gina Žaliojo tilto skulptūras? Tuo, kad aš jų neginu, nes jos atlieka šalutinę funkciją. Užsieniečiai prie jų fotografuojasi, nes jiems tai ir yra Vilnius, tai yra tos Lietuvos, kurią jie įsivaizduoja, įvaizdis. O mano knyga skirta tiems, kurie susitvarkys su savo praeitimi ir įvaizdžiais“, – aiškino A.Užkalnis, kadaise mokytojams aiškinęs, kad komjaunuolio bilietą pametė, nors iš tikrųjų miškelyje sudegino.
Nemanykite, jokio šilto santykio tiems laikams aš nejaučiu, tačiau tai yra mūsų praeities dalis.
A.Užkalnis sako, kad žmogaus mentalitetą galima pažinti net iš to, kaip jis prisistato. Pavyzdžiui, daug ką pasakytų, jei moteris sakytų, kad ji – Petrauskienė Janina. Prisistatymas, pirma pasakant pavardę – anų laikų reliktas.
A.Užkalnis knygoje aptaria ir sovietmečio madą, kuri, pasirodo, Lietuvą pasiekdavo gana greitai.
„Tačiau mitas, kad anuomet viskas buvo pigiau. Pavyzdžiui, vyriškas kostiumas kainuodavo viso mėnesio atlyginimą. O mokyklines uniformas pardavinėdavo tik pagal pažymėjimus“, – knygos pristatyme kalbėjo A.Užkalnis.
Knygoje jis paliečia ir alkoholio vartojimo temą. „Alkoholis turėjo ne tokią didelę vietą kaip mums atrodo, nors buvo ir buitinio alkoholizmo, ir gėrimo darbe. Tėvai per Kalėdas ir Naujuosius metus duodavo paragauti šampano: anais laikas jis buvo saldus, labai saldus ir sirupas.“
Maistas be priedų? Norėtumėt, sako autorius, ir gali pažerti tikslų sąrašą cheminės velniavos, kuri buvo populiariausiuose ano meto gaminiuose.
A.Užkalnis pabrėžė iš sovietmečio nieko nepasiilgstantis, nebent gazuoto vandens iš automato.
„Nepasiilgstu tos nelabai švarios stiklinės, bet iki šiol prisimenu to gėrimo su sirupu už tris kapeikas skonis.“
Nepasiilgstu tos nelabai švarios stiklinės, bet iki šiol prisimenu to gėrimo su sirupu už tris kapeikas skonis.
Manoma, kad gausiai iliustruota ir prikimšta netolimos praeities detalių, „Naujosios istorijos Evangelija pagal Užkalnį“ taps nauja kartele visiems, kas norės rašyti apie sovietinius laikus. Prieš kelerius metus autorius parodė visiems, kaip galima nauju būdu rašyti apie Angliją ir pasaulį, kad taptų saldžiai neatremiamu gardėsiu lietuviui skaitytojui.
Pasak A.Užkalnio, knyga ne tik praplaus smegenis skaitytojui, bet ir kurstys nesutarimą, nes iš skirtingų nuomonių gimsta galvojimas.
„Man buvo smagu ištraukti smulkmenas, kurios uždroš šlapiu skuduru dabartinei nostalgijai apie mielą, sotų, sveiką ir meilų sovietmetį“, – yra sakęs A.Užkalnis.
„Naujosios istorijos Evangelija pagal Užkalnį“ – ketvirtoji A.Užkalnio knyga.
A.Užkalnis taip pat yra laidų vedėjas ir populiariausio Lietuvoje maisto kritikos portalo „Laukinės Žąsys“ įkūrėjas, redaktorius. Didelę gyvenimo dalį praleidęs Didžiojoje Britanijoje, dabar jis gyvena Vilniuje.
