Pirmosios I. Staškevičiaus knygos buvo esė pobūdžio. Naujoji – satyrinis romanas, nors pats autorius nesiima komentuoti žanro pasirinkimo. Kaip tvirtina I. Staškevičius, „koks čia žanras, tegu sprendžia žinovai“. „Domertas. Lietuvos verslo legendos“ – ne apybraiža, o išmonė. Autorius pabrėžia, kad sąsajos su realiais įvykiais ar žmonėmis tik atsitiktinės. Paklaustas, kodėl nusprendė papasakoti apie verslo pasaulį, rašydamas romaną, atsako: „Dvidešimt metų praleidus versle, savaime kilo potraukis pasidalinti įspūdžiais.“
I. Staškevičius patvirtina, kad ryškios veikėjų savybės – išradingumas, atkaklumas ir narsa – yra būtinos, norint sėkmingai laviruoti verslo pasaulyje. Kūrinyje aprašytas įspūdingas etinis ūkis galėtų egzistuoti ir realybėje, juk „jeigu Lietuvoje kalbama apie slaptus kalėjimus, tai kodėl gi negalėtų susitverti vienas kitas etinis ūkelis?“
Pagrindinis „Legendų“ veikėjas Domertas, regis, ganėtinai vienišas. Paklaustas, ar verslo pasaulyje sunku rasti nuoširdžių draugų, I. Staškevičius atsako: „Deja. Ten pilna nesąžiningų partnerių, korumpuotų politikų ir kitokios bjaurasties.“
Nejučia kyla klausimas, kodėl I. Staškevičius rinkosi sukurti satyros romaną, užuot parašęs sėkmingo verslo vadovėlį. Autorius šypteli: „Verslo vadovėlių prirašyta daug, o „Lietuvos verslo legendų“ dar neteko aptikti.“
