Knygų leidybos ir prekybos įmonių grupės „Alma littera“ užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad 52 proc. suaugusiųjų ir 35 proc. vaikų visiškai neskaito. Suaugusieji dažniausiai knygą išmaino į televizorių, o vaikai – ne tik į televizorių, bet dar ir į kompiuterinius žaidimus.
Nors 96 proc. tėvų, turinčių vaikų nuo 3 iki 10 metų, teigė namie turintys knygų vaikams, ketvirtadalis vaikų per pusmetį nesugebėjo perskaityti nė vienos knygos. O juk skaitymo – kaip ir kiti – įpročiai ir įgūdžiai formuojasi vaikystėje ir jiems didelę įtaką daro aplinka.
Negana to, kas ketvirtas lietuvis prisipažino prastai suvokiantis skaitomą tekstą.
Pats skaitymas, kaip procesas, iš gyvenimo niekur nedingo, tik pasikeitė skaitymo erdvė, forma ir turinys: seniau skaitydavome laikraščius, žurnalus ir knygas, dabar dažniau skaitome SMS, naujienas internete, tinklaraščius, „feisbukus“ ir „tviterius“.
Anksčiau knyga buvo vartai į pasaulį – realų ar išgalvotą; padėdavo lavinti asmenybę: ugdyti mąstymą, skatinti vaizduotę, praplėsti akiratį. Dabar šias funkcijas greičiau ir paprasčiau atlieka televizija ir internetas.
Kaip į tai reaguoja knygų verslas?
Ambicinga lyderio vizija
„Alma littera“ generalinis direktorius Gintautas Mažeika prisipažįsta, kad panašaus rezultato apie lietuvių skaitymo įpročius ir tikėjosi, tačiau jo įmonių grupė, kaip rinkos lyderė, jaučia pareigą prisiimti atsakomybę. Užsimota plačiai: Lietuvą norima matyti kaip daugiausia skaitančią Europos šalį.
Pirmiausia paskleista iniciatyva „Augu skaitydamas“ – organizuojamos įvairiausios akcijos: žymūs žmonės skaito knygas vaikams viešosiose erdvėse, vaikai siekia rekordo – parašė didžiausią knygą, kuria knygų medžius.
Žmonių reakcija į šią iniciatyvą, anot G.Mažeikos, labai teigiama. Į projektą įsitraukė mokyklos, bibliotekos, politikai, verslininkai, pavieniai asmenys ir apskritai visuomenė. Šiai vizijai įgyvendinti rengiama ir ilgalaikė programa, kuria bus siekiama įtraukti visus lietuvius į knygų skaitymą. Tai turėtų paskatinti ir knygų pardavimus.
Kuo daugiau žmonės skaitys, tuo geriau jiems patiems ir valstybei. Europoje daugiausia skaito suomiai, švedai, anglai, vokiečiai.
„Kuo daugiau žmonės skaitys, tuo geriau jiems patiems ir valstybei. Europoje daugiausia skaito suomiai, švedai, anglai, vokiečiai. Pažiūrėkime, kokios tų valstybių ekonomikos ir koks pragyvenimo lygis. Tarp to juk yra kažkoks ryšys“, – pastebi „Alma littera“ generalinis direktorius.
Ar kaina lemia skaitomumą?
G.Mažeika pabrėžia, kad Lietuvoje knygų kainos – vienos mažiausių Europoje, todėl kalbos, jog žmonės neskaito, nes neįperka knygų, nėra rimtos.
„Labai maža rinka, turime specifinę kalbą, kurią mažai kas supranta, tai knygų leidimo kaštai labai dideli. Jeigu kažkas teigia, jog neskaito knygų dėl per didelių kainų, – tiesiog atsikalbinėja. Galbūt žmogus negali nusipirkti ką tik išleistos naujos knygos, bet jau po kelių mėnesių jos kaina krenta dešimtimis procentų“, – teigia G.Mažeika.
Vis dėlto jam nepritaria UAB „Knygų namai“ bendraturtis Gintaras Bleizgys, stebintis rinką ir mažesniuose miestuose. Jis pabrėžia, kad, nepaisant neseniai atlikto tyrimo ir nedžiuginančių rezultatų, žmonės knygas skaito. Tik ne visi turi pinigų joms įsigyti.
„Kai šių metų sausio mėnesio šildymo sąskaitas žmonės gavo, knygų pirkimai krito akimirksniu, nors, palyginus su ankstesniais metais, iki sausio vidurio buvo smarkus augimas. Žmonės pirmiau sumoka už komunalines paslaugas, perka maisto, degalų, o knyga – kitokia prekė“, – pasakoja G.Bleizgys.
Ši vasara leidykloms ir knygynams buvo pelningesnė nei praėjusi: ir grožinė, ir kita literatūra buvo perkama labiau nei anksčiau. Tačiau pardavimai nėra skaitančiųjų kiekio rodiklis, nes vieni knygas skolinasi, kiti jas skaito bibliotekose, treti perka daug ir tik sau, o ketvirti – kažkam dovanų. Nėra aišku, kiek žmonių perskaito vieną ar kitą knygą ir ar visos nupirktos knygos būna perskaitomos.
Skaitmeninis formatas – čia pat
Nauja alternatyva knygų versle – elektroninės knygos. Jų pardavimas, išskyrus JAV, kol kas išvystytas menkai, tačiau paklausa pamažu auga.
Lietuva irgi gręžiasi į skaitmeninį formatą. „Alma littera“ rudenį atidarys elektroninių knygų parduotuvę. Pradžioje ketinama pardavinėti 300 šios leidyklos elektroninių knygų. Kai projektas startuos, bus siūloma ir konkurentams pardavinėti jų knygas per šios įmonių grupės platformą.
Taip tikimasi iki metų pabaigos elektroninių knygų parduotuvėje turėti 400–500 knygų, o 2015-aisiais – 5000.
Kiek kainuos elektroninės knygos, kol kas dar sprendžiama, tačiau kaina bus daug mažesnė už popierinį variantą.
G.Mažeika pripažįsta, kad ši rinka Lietuvoje nėra didelė, tad ir pelno tikimasi minimalaus: „Susiformavęs tam tikras žmonių sluoksnis, ypač jaunimo, kuris pageidauja skaitmeninio formato knygų, ir negalime į tai neatsižvelgti.“
Panašiai mąsto ir knygynų tinklo „Vaga“ generalinis direktorius Vytas Vincas Petrošius: „Ateis laikas, kai popierinė knyga taps prabangos preke, nes elektroninės knygos laimės dėl patogumo ir mažesnės kainos. Tačiau kol kas jos nėra labai populiarios, todėl mes dar skaitysime ir mieliau rinksimės popierines knygas. Vis tik į elektroninių knygų ateitį žiūrime pakankamai rimtai. Nors ir nedidelė, tačiau jau yra pirkėjų grupė, kurią domina naujos technologijos, galimybės knygą skaityti elektroniniu formatu.“
V.V.Petrošiaus teigimu, elektroninių knygų pardavimai kol kas nedžiugina visos Europos leidėjų: 2011 metais Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose elektroninių knygų buvo parduota tik apie 1 proc., Prancūzijoje – apie 1,8 proc. Vienintelėje Jungtinėje Karalystėje šių knygų pardavimai siekė 6 proc. visų knygų pardavimo.
„Baltų lankų“ leidyklos rinkodaros projektų vadovė Ieva Bluvštein taip pat pabrėžia, kad kintantys vartotojų poreikiai ir skonis daro įtaką leidyklų asortimentui: „Baltos lankos“ žinomos kaip geros, rimtos, įdomios literatūros leidėjas, todėl ir toliau pateiksime būtent tokios literatūros. Tačiau norėdami patenkinti kuo įvairesnių vartotojų poreikius, plečiame asortimentą: stipriname vaikiškos literatūros šaką, ieškome lengvesnio turinio gerų grožinių kūrinių. Dar šiais metais suteiksime skaitytojams galimybę įsigyti lietuvių autorių elektroninių knygų.“
Knygynas-namai su vynu?
Siekdami plėstis, knygynų tinklai turės pasiūlyti pirkėjams ne tik knygų, bet ir kitų prekių ir paslaugų. Bendrovė „Knygų namai“ – nedidelė sistema, todėl, norėdama išlikti rinkoje, turėtų prasiplėsti nuo esamų 12 iki 20 ar daugiau knygynų. Šį tikslą įgyvendinti bendrovė užsibrėžė iki 2014-ųjų.
Knygų rinka yra labai aiški ir ji nedidės. Knygynai – tam tikri traukos taškai, kur ateina žmonių srautas, tad galima jiems pasiūlyti platesnį prekių spektrą.
Tinklo bendraturtis G.Bleizgys teigia, kad jo tikslas – iš knygų pardavimo gauti ne daugiau kaip pusę pajamų: „Knygų rinka yra labai aiški ir ji nedidės. Tik mažės, nes mažėja lietuvių – jie išvyksta į užsienį, mažėja gimstamumas, o jei ir atvažiuos užsieniečių, nereiškia, kad jie skaitys lietuviškas knygas. Norint plėsti verslą, nelabai kur ir plėsiesi su knygomis. Knygynai – tam tikri traukos taškai, kur ateina žmonių srautas, tad galima jiems pasiūlyti platesnį prekių spektrą.“
„Knygų namuose“ ketinama prekiauti pramogų, laisvalaikio prekėmis, namų dekoro elementais – pavyzdžiui, vazomis. Bus keičiama ir knygynų išvaizda: pertvarkomos erdvės, atnaujinami interjerai.
„Pati „Knygų namų“ idėja leidžia išplėsti knygyno prekių asortimentą. Namie skaitant knygas reikalingas tam tikras apšvietimas, patogiai atsisėdame, mėgstame gurkšnoti arbatą, kavą, sultis, užkandame pyragaičiu. Namuose yra vaiko, darbo kambarys, svetainė, tad ir mes po truputėlį diversifikuosime knygyno erdves. Tarkime, jeigu knygyną orientuosime į darbo kambarį, tai bus siūloma daugiau kanceliarinių prekių, enciklopedijų“, – planais dalijasi G.Bleizgys.
„Knygų namų“ bendraturtis pasvajoja ir apie galimybę knygyno lankytojams pasiūlyti vyno ar kitų gėrimų: „Prabangiuose namuose juk būna ir rūsys, kur laikomi vynai ar alus, tad būtų galima bendradarbiauti su kai kuriomis vyninėmis.“
Knyga, kava ir maloni aplinka
Tuo metu „Vaga“ jau pakeitė įprasto knygyno įvaizdį. Didesniuose knygynuose įdiegta koncepcija „trys viename“: knyga, kava ir maloni aplinka bendrauti. Įrengtos modernios skaityklos, o šalia jų įkurdintos jaukios kavinukės, kur skaitytojai gali susipažinti su naujomis knygomis, išgerti kavos, susitikti su bendraminčiais.
Ši koncepcija nėra nauja, pasaulyje ji seniai įgyvendinta ir patikrinta.
Lietuvos knygynų tinklai bendradarbiauja su tokiais kavinių tinklais kaip „Coffee Inn“, „Šviežia kava“ ir pan., kur lankytojams siūlomi karšti ir šalti gėrimai, konditerijos gaminiai, užkandžiai.
Tokių kavinių knygynuose plėtra baigiasi didžiaisiais Lietuvos miestais, į provinciją jos nesiveržia. Tačiau „Knygų namų“ bendraturtis ir mažesniuose miestuose įkurtuose knygynuose ketina siūlyti kavos.
Bus siūloma ir fotopaslaugų
„Vagos“ generalinis direktorius V.V.Petrošius atskleidžia, kad turi ir naujų planų: „Artimiausiu metu, su projekto „Zoombook“ partneriu „Balto“, knygynų lankytojams pasiūlysime žmonėms atostogų ar šiaip svarbios šventės metu užfiksuotas akimirkas, sudėtas į fotoalbumą, atsiimti „Vagos“ knygynuose.
Didiname ir dovaninio formato prekių asortimentą. Knygų pardavimai visada išliks mūsų pagrindinė veikla. Tačiau, atsižvelgiant į šiandienos rinką, ateityje pajamos iš kitų prekių sudarys vis didesnę dalį. Pirkėjai gaus ir galimybę įsigyti papildomą prekę: bilietą į kultūros renginius, nuotraukų albumą, raštinių prekių ar ugdomąjį žaidimą vaikui.“
Sovietmečiu irgi nepersistengėme skaitydami
Nors gauti lietuvių skaitymo įpročių rezultatai nedžiugina, knygų skaitymo populiarumas per pastaruosius 20–30 metų nesumenko taip smarkiai, kaip atrodo. Žurnalistas ir istorikas Tomas Vaiseta straipsnyje „Snobai, skolininkai ir Lenino raštų plėšytojai (vėlyvojo sovietmečio skaitytojų polinkiai)“ pabandė aptarti, ką, kiek ir kodėl tuo laikotarpiu skaitė Lietuvos gyventojai.
Žurnalistas aprašė sociologų Sergejaus Rapoporto ir Vlado Gaidžio Panevėžyje atliktą apklausą. Sociologai galiausiai padarė išvadą, kad vėlyvuoju sovietmečiu nuolat knygas skaitė tik 30 proc. lietuvių, o kiti atsakymus pagražino, nes knygų skaitymas laikomas socialinio prestižo reikalu.
Tik truputį geresnius rezultatus rodo ir 1979 m. duomenys apie bibliotekų lankomumą. Tarkime, Šiaulių (įskaitant gamyklų) bibliotekose lankėsi tik apie trečdalis darbininkų, o du trečdaliai nesugebėjo nurodyti, ką pastarąjį kartą skaitė, nors teigė knygą skaitę vos prieš savaitę.
