Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Rugsėjį Vilniuje susidomėjimą skaitymu didins „Europos literatūros naktis“

Rugsėjo 12 d. pirmą kartą Lietuvoje į skirtingas Vilniaus miesto kultūrines erdves sukvies „Europos literatūros naktis“, kurios metu įvairių šalių literatūros kūrinius skaitys žinomi Lietuvos kultūros atstovai.
Europos literatūros naktis Prahoje
Europos literatūros naktis Prahoje / Vojtěch Brtnický nuotr.

Naujienas apie knygas, konkursus ir naujausių knygų recenzijas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia. 

Literatūriniai skaitymai Lietuvos sostinėje vyksta dažnai ir jau tapo svarbia miesto kultūros dalimi. „Europos literatūros nakties“ programa patraukli dėl kūrinių įvairovės, profesionalių skaitovų ir apgalvotai parinktų skaitymų erdvių Vilniaus senamiestyje. Skaitytojų ir kritikų įvertintų knygų ištraukos skambės teatre, Vilniaus universiteto bibliotekoje, jaukiose senamiesčio kavinėse, meno galerijose ir net miesto požemiuose, o specialiai lankytojams sukurtas žemėlapis padės atrasti visas 8 erdves.

„Europos literatūros nakties“ skaitymai prasidės tuo pačiu metu ir truks nuo 18.30 iki 21 val., ištraukos bus skaitomos po penkiolika minučių kas pusvalandį, kad visi norintys galėtų lengvai atrasti erdves ir pasiklausyti kitų kūrinių ištraukų. Tekstus skaitys poetas ir žurnalistas Mindaugas Nastaravičius, semiotikas prof. Kęstutis Nastopka, aktorės Nelė Savičenko ir Dalia Michelevičiūtė, eseistas, dramaturgas Rolandas Rastauskas, žurnalistas Rytis Zemkauskas, kino režisierius Gytis Lukšas bei dainininkė Alina Orlova.

Žinomi Lietuvos kultūros atstovai pristatys ištraukas iš aštuonių kūrinių: Nobelio premijos laureatės H. Muller romano „Amo sūpuoklės“, pasaulinės šlovės sulaukusios knygos „Pirminių skaičių vienatvė“, kuri rašytojui Paolo Giordano atnešė svarbiausią italų literatūros apdovanojimą „Strega“. Taip pat bus skaitomos Lenkijos prezidento senelės Magdalenos Komorowskos atsiminimų „Sugrįžimas į Žemaitiją“, Jenso Christiano Grondahlio knygos „Spalio tylėjimas“, pagal šį kūrinį režisierius Gytis Lukšas parašė scenarijų kino filmui, žymios latvių novelistės Ingos Abeles kūrinio „Ugnis nepabudins“ ištraukos.

Renginio lankytojai turės galimybę susipažinti ir su didelio populiarumo Europoje sulaukusiu, į lietuvių kalbą šiuo metu verčiamu Davido Michello romanu „Debesų žemėlapis“ bei ES literatūros apdovanojimą pelniusios, lietuvių rašytojos Giedros Radvilavičiūtės esė rinkiniu – „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Simboliškai paminėsime ir Marcelio Prousto knygos „Prarasto laiko beieškant“ išleidimo 100-ąsias metines, su kūriniu lankytojus supažindins Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Kęstutis Nastopka.

„Europos literatūros naktis“ – tai didelio pasisekimo Europoje sulaukęs renginys, kurio idėjos autoriai čekų centrai Prahoje jau daugiau nei aštuonerius metus viešais skaitymais džiugina Čekijos ir kitų Europos šalių miestus. Literatūros skaitymais siekiama skatinti domėjimąsi įvairių šalių literatūra unikaliu ir kūrybišku būdu, stiprinti bendradarbiavimą tarp kultūros įstaigų Europoje, atveriant vertingo tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir patirtis.

Šiais metais Čekų kultūros centrai kartu su partneriais iš Airijos, Lenkijos, Rumunijos, Portugalijos ir Lietuvos pristato tarptautinę projekto „Europos literatūros naktys“ versiją, kurią remia Europos Sąjungos programa „Kultūra“.

Projektą Vilniuje organizuoja Tarptautinių kultūros programų centras, bendradarbiaudamas su EUNIC klasterio Lietuvoje nariais: Italų ir Danijos kultūros institutais, Lenkijos, Prancūzų ir Goethe‘s institutais, Britų Taryba bei Latvijos literatūros centru Rygoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos