Sudėtingiausia skaitytojų auditorija
„Vilnius – viena didžiausių ir pastoviausių mano meilių, – pristatydama knygą pasakojo K. Gudonytė. – Du metus rinkau medžiagą, perskaičiau galybę įvairiausių knygų apie sostinės architektūrą, istorines asmenybes, gyvenimo būdą XVI amžiaus Lietuvoje. Norėjau, kad jaunasis skaitytojas gautų vertingų žinių, susidomėtų savo šalies istorija. Pabaigoje patalpinau knygų, kuriomis rėmiausi rašydama, sąrašą, kad susidomėjęs skaitytojas galėtų pratęsti istorinę kelionę po Vilnių.“
Jaunimui rašanti K. Gudonytė sako, kad vaikų ir paauglių negalima nuvertinti – jie dažnai būna kategoriški, bekompromisiai, ieškantys tiesos, todėl ir iš rašytojų reikalauja daugiau nei aiškaus siužeto istorijos apie bendraamžių problemas. K. Gudonytė į savo skaitytojus žiūri kaip į bręstančius intelektualius žmones ir nemano, kad sudominti juos galima tik populiariąja literatūra.
Rašyti paaugliams – nelengva užduotis, rašytojai teko bendrauti su 15-16 metų mokiniais, gilintis į jų mąstymą, požiūrį į gyvenimą. Pristatyme dalyvavusi leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė teigia, kad rašytojos kalba adekvati to amžiaus žmonėms, į kurių lūpas ji įdeda žodžius, tačiau šokiruoti skaitytojų nesistengiama, todėl dialoguose keiksmažodžių nėra.
Jaunimui suprantama leksika, įtaigus rašymo stilius, gebėjimas sudominti ir įtraukti skaitytoją – turbūt, pagrindinės priežastys, lėmusios K. Gudonytės pripažinimą tarp jaunų žmonių. Rašytoja šiemet gavo premiją už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį.
Norėtųi pritraukti daugiau jaunų skaitytojų
Su mintimi, kad paaugliai – psichologiškai bene sudėtingiausia skaitytojų grupė, sutinka ir viena festivalio organizatorių, bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič.
„Pritraukti jauną skaitytoją į biblioteką darosi sudėtinga, ne visuomet turime galimybę pasiūlyti naujausias, knygynuose pasirodžiusiais knygas. Vis dėlto, yra daugybė neatrastų ar jau klasika tapusių knygų, kurias verta perskaityti. Didžiausias bibliotekos iššūkis – su paaugliais rasti bendrą kalbą“, – teigia ji.
Noras parodyti skaitymo teikiamą vertę paskatino festivalio organizatorius sugalvoti daugiau nei dvidešimt įvairių skirtingų veiklų jaunimui – nuo susitikimo su žinomais žmonėmis iki atvirų paskaitų ir žaidimų. Viena įdomiausių atrakcijų – literatūrinė vaistinė, veikianti viso skaitymo festivalio metu.
Jaunimui suprantama leksika, įtaigus rašymo stilius, gebėjimas sudominti ir įtraukti skaitytoją – turbūt, pagrindinės priežastys, lėmusios K. Gudonytės pripažinimą tarp jaunų žmonių
Pasak L. Juchnevič – tai tarsi savotiškas žaidimas: į vaistinę atėjęs žmogus, priklausomai nuo to, kokia jo nuotaika ar mintys, gauna receptą nuo liūdesio, nerimo ar netgi ilgesio. Kiekviename recepte nurodytas vienintelis vaistas – knyga, kurios turinys, pasak festivalio organizatorių, išvaikys blogas mintis.
L. Juchnevič sako, kad festivalyje esančios pramogos – būdas parodyti jaunimui, kad biblioteka nėra tik knygas išduodanti įstaiga. Biblioteka auga ir tobulėja kartu su savo skaitytojais, keičiasi, atsižvelgdama į šiuolaikines technologijas, seka naujienas ir pateikia jas bibliotekos lankytojams. Organizatoriai tikisi, kad kitą savaitgalį vyksianti antroji festivalio dalis pritrauks dar daugiau jaunųjų knygų mylėtojų.
Antrąjį skaitymo festivalio savaitgalį, rugsėjo 18-19 d., skirtą informaciniam raštingumui bei skaitymui, vyks kultūros gyvenimo žurnalo jaunimui „Pašvaistė“ autorių garsiniai skaitymai, jaunųjų poetų skaitymai, rašytojo Justino Žilinsko vedamas protmūšis, susitikimas su poetu Vainiumi Baku bei kitos jauniesiems skaitytojams skirtos pramogos.
