„Kiekvienas festivalis įkvepia kasmet ieškoti originalių impulsų susitikimams, šalia koncertinių programų pateikti ir spektaklių premjeras ar, kaip šiemet, įgyvendinti ambicingą idėją ir pakviesti į Lietuvą pasaulio mastu pripažintą kultūros ir meno reiškinį – A.Vaganovos rusų baleto akademiją, kurios auklėtiniai, beje, kartą jau yra dalyvavę viename pirmųjų „Operetė Kauno pilyje“ festivalių“, – pristatydamas šių metų programą sako vienas festivalio „Operetė Kauno pilyje“ organizatorių Benjaminas Želvys, kartu pabrėždamas, jog pagrindinis šių metų festivalio akcentas – Lietuvos profesionalaus baleto 90-mties metų jubiliejus, kuriam ir skiriamas vienas didžiųjų koncertų liepos 5 d.
Paklausta, kaip gimė bene ambicingiausia festivalio idėja į festivalį pasikviesti A.Vaganovos rusų baleto akademijos artistus, kita festivalio organizatorė Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė patikino, jog jokio atsitiktinumo čia negalėjo būti, nes šokio meno raiška mūsų krašte glaudžiai susijusi su antrąją baleto tėvyne vadinama Rusija, ir su ten mokslus baigusiais šokio meistrais.
Kolegoms antrino ir garsiosios Agripinos Vaganovos rusų baleto akademijos rektorius, Rusijos Federacijos liaudies artistas, vienas ryškiausių pasaulinio baleto žvaigždžių Nikolajus Ciskaridzė. „Lietuvos baletas turi ir tęsia gilias Peterburgo baleto mokyklos tradicijas ir būtent dėl to ypatingai džiugu ne tik dalyvauti festivalyje „Operetė Kauno pilyje“, bet ir sveikinti savo kolegas su tokiu gražiu jubiliejumi“, – sakė primarijus kalbėdamas apie rusų ir lietuviškojo baleto sąsajas. N.Ciskaridzė priminė, kad tikrasis profesinis nacionalinio baleto vystymasis prasidėjo tuomet, kai iš Peterburgo į Kauną atvyko choreografas Pavelas Petrovas (apie 1920 metus), S. Diagilevo „Rusijos sezonų“ dalyviai Vera Nemčinova, Peterburgo imperatoriškojo teatro primarijus Anatolijus Obuchovas, choreografas Nikolajus Zverevas, šokėja, choreografijos pedagogė ir teatrinio meno dailininkė Olga Dubeneckienė, kurios įkurtoje baleto studijoje savo profesinę veiklą pradėjo tokios Lietuvos baleto žvaigždės, kaip Olga Malėjinaitė, Jadvyga Jovaišaitė, Bronius Kelbauskas, Marija Juozapaitytė.
„1925 m. gruodžio 4 d. Kaune buvo pastatytas pirmasis Lietuvos baleto trupės spektaklis Léo Delibes’o baletas „Kopelija“. Tai buvo jungtinis rusų menininkų ir lietuvių šokėjų darbas“, – sakė N.Ciskaridzė, kurio nuomone šis baleto vystymosi etapas padėjo tvirtus pamatus ilgalaikiam ir glaudžiam bendradarbiavimui bei tolimesnei Lietuvos nacionalinio baleto raidai.
Festivalio konsultantas profesorius Gintautas Želvys atkreipė dėmesį, kad Lietuvos baleto jubiliejaus minėjimui pasirinkta sudėtinga ir šokio meno pasiekimus puikiai reprezentuojanti programa: A.Vaganovos baleto akademijos ir nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus jaunųjų šokėjų tarptautinėmis pajėgomis pirmoje renginio dalyje bus atliktas Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ prologas, antrojoje – išvysime klasikines bei modernias šokio kompozicijas. Šokio vakaro programą diriguos svečias iš Rusijos Aleksejus Vasiljevas, viešintis Lietuvoje pirmą kartą.
„Kitas didysis koncertas liepos 6 d. „Kauno pilies muzika“ bus skirtas festivalio propaguojamiems žanrams operetei ir miuziklui, o taip pat ir operai“ – mintimis apie antrąją festivalio dieną dalijosi renginio organizatoriai Gediminas Maciulevičius ir Danielius Vėbra, pridurdami, kad ir čia žiūrovų laukia staigmena. „Koncerte dalyvaus publikos pamėgti ir gerai žinomi Lietuvos dainininkai, matysime ir naujų veidų – sakė abu pašnekovai. Paprašyti praskleisti paslapties šydą, G.Maciulevičius ir D.Vėbra intrigavo, jog žiūrovai turės puikią progą išgirsti Amerikoje ir Europos šalyse koncertuojančio tenoro Carlos Silva pasirodymą. G.Maciulevičius sakė, kad ne mažiau nustebinti žiūrovą turėtų ir kiti festivalio svečiai. „Žinomas klasikines melodijas nūdienos aranžuote koncerto programą įvairins saksofonininkas, klavišininkas, aranžuotojas, kompozitorius, pirmasis lietuvis, baigęs prestižinį, džiazo atlikėjų kalve tituluojamą Berklio muzikos koledžą Bostone – Liutauras Janušaitis, netikėtą požiūrį į lietuviškų operų arijas pademonstruos trimitininkas Dainius Radomskis. Grieš Sankt-Peterburgo ir Kauno jaunimo festivalio simfoninis orkestras, kuriam diriguos Sergej Roldugin (Rusija), Jonas Janulevičius, Julius Geniušas, Virgilijus Visockis.“ – kolegos mintį tęsė D.Vėbra dar primindamas, kad abu didieji festivalio renginiai Kauno pilies prieigose – nemokami.
Baigiamieji festivalio akordai tradiciškai nuskambės rugsėjo mėnesį Birštone ir Panevėžyje, kur dar kartelį bus galima pasiklausyti neapolietiškų dainų programos. Festivalio baigiamuosiuose koncertuose pasirodys ir naujai susibūręs kolektyvas Kauno valstybinio muzikinio teatro BRASS BAND (varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis, kurio kūrybinės veiklos iniciatorius ir vadovas yra valtornininkas Andrius Dirmauskas, diriguos Jonas Janulevičius).
