Į scenoje išrikiuotas kėdes, ant kurių susėdo skirtingų Lietuvos teatrų ir kartų aktoriai, iš juodai baltos nuotraukos per visą poeto kūrybos skaitymų vakarą žvelgė pats J.Marcinkevičius. Tarsi ramiai, „be lašo puikybės“, kaip sakė aktoriai, klausydamasis savo žodžių, kurie tautą iki šiol graudina, verčia nusišypsoti ar giliai susimąstyti.
Šalia to, kad jis yra pats genialiausias Lietuvos poetas, Justinas Marcinkevičius man visada buvo pats padoriausias Lietuvos žmogus.
Su valdžios ir galybės ženklu rankoje – karūna iš spektaklio „Mindaugas“ – Regimantas Adomaitis pasidalijo savo personažo mintimis apie klastingą valdžios troškimą, priverčiantį paminti artimuosius, draugus, ištikimybę. O kartu leido pilnai salei žiūrovų pripažinti – J.Marcinkevičiaus mintys ir žodžiai liks aktualūs per amžius.
„Kai sužinojau apie netektį, pagalvojau, kad manyje nėra liūdesio. Gal tik šviesus liūdesys, pakilus džiaugsmas, netgi pavydas... Tokią dieną iškeliauti! Tokią dieną pasiima kūrėjas žmogų, kuri jam buvo viena brangiausių! Nuo dabar Vasario 16-oji daug metų bus kartu su Justinu Marcinkevičiumi – visoje Lietuvoje bus skaitomos, dainuojamos jo eilės“, – tikėjo iš Kauno atvykusi aktorė Doloresa Kazragytė.
Tuo tarpu Valentinas Masalkis prisiminė, kad pirmoji pažintis su J.Marcinkevičiumi įvyko jam būnant vos šešerių – kai į berniuko rankas pateko knygelė „Grybų karas“.
„Su ta knygele aš išmokau skaityti, tada ją išmokau mintinai, susirežisavau ją ir per kiekvienas Kalėdas ir Velykas stodavau ant kedės ir deklamuodavau, o tėvai linguodavo galvas – kas iš jo išaugs... – su šypsena prisiminė aktorius ir režisierius, netrukus publikai skyręs ištrauką iš Adomo Kai sužinojau apie netektį, pagalvojau, kad manyje nėra liūdesio. Gal tik šviesus liūdesys, pakilus džiaugsmas, netgi pavydas... Tokią dieną iškeliauti! Tokią dieną pasiima kūrėjas žmogų, kuri jam buvo viena brangiausių!Mickevičiaus poemos „Vėlinės“, kurią į lietuvių kalbą išvertė J.Marcinkevičius. – Jeigu Justinas nieko nebūtų parašęs, o tik išvertęs šį kūrinį – „Vėlines“ – taip, kaip jis tai padarė, mes vien už tai turėtume teisę ir pareigą susirinkti čia ir padėkoti už tai...
O štai Dainius Gavenonis prisipažino sūnui pažadėjęs, jog visiems pasakys, kad J.Marcinkevičiaus eilėraštis apie sekmadienį jam labiausiai patinka ir tėtis jį visada būtent jam deklamuoja – tačiau penktadienio vakarą buvo padaryta išimtis ir aktorius privertė nusišypsoti visą publiką.
Aidas Giniotis ir Gediminas Storpirštis pakiliai vakaro nuotaikai suteikė muzikos garsų, atlikdami dainas, kurioms žodžius taip pat parašė J.Marcinkevičius. Kūrybos ištraukas taip pat skaitė ar deklamavo Rimantas Bagdzevičius, Algimantas Bružas, Eglė Gabrėnaitė, Aldona Janušauskaitė, Algirdas Latėnas, Birutė Mar, Vytautas Paukštė, Juozas Rygertas, Vytautas Rumšas. Šiltą ir jaukų vakarą užbaigė pats poetas – visiems aktoriams atsisukus į sceną, ekrane buvo paleistas vaizdo įrašas, kuriame poetas paskaitė eilėraštį apie savo mylimą tėviškę...
„Mirtis turi keistą paslaptį – ji nenutolina, o priartina, ji neatima, o sugrąžina. Tai keista mirties tiesa“, – žiūrovams skirstantis, galvoje liko skambėti D.Kazragytės žodžiai.
