Tuo tarpu ugdymo specialistai pastebi, kad Lietuvoje svarbu daugiau dėmesio skirti XXI amžiaus kompetencijoms. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro ir Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje vykdomas medijų ir informacinio raštingumo ugdymo projektas turėtų suteikti mokytojams, tėvams ir moksleiviams praktinių metodologinių įrankių, reikalingų suvokti medijų veikimo principus ir išmokti atsirinkti patikimą informaciją bei išreikšti save naudojantis medijomis.
Apie tai ir bus kalbama lapkričio 21-23 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje „Mokykla 2014“. Čia bus surengta konferencija medijų ir informacinio raštingumo bei saugaus interneto temomis, kurią organizuoja Ugdymo plėtotės centras, asociacija „Langas į ateitį“ bei telekomunikacijų bendrovė TEO.
„Svarbu tėvams patiems domėtis šiuolaikinių technologijų ir interneto teikiamomis galimybėmis bei galimais pavojais. Tik turint žinių galima geriau suprasti ir įvertinti vaikų elgesį internete, padėti vaikams susigaudyti gausiame informacijos sraute, o pastebėjus problemas sugebėti suteikti jiems reikiamą pagalbą“, – teigia asociacijos „Langas į ateitį“ projektų koordinatorė Rita Šukytė, patarianti tėvams pasitikrinti internetinio saugumo žinias internetiniame puslapyje „epilietis.lt“.
Saugant vaikus internete labiausiai padeda pokalbiai ir specialūs nustatymai
Vaiko saugumu internete susirūpinę tėvai turėtų suprasti, kad draudimai – ne pats efektyviausias būdas. Saugant vaikus internete labiausiai padeda pokalbiai ir specialūs nustatymai, kuriuos gali parinkti tėvai ar mokytojai: kur ir kokiuose puslapiuose drausti lankytis, kiek laiko leisti naudotis internetu ir pan.
„Saugumas internete prasideda nuo tinkamo slaptažodžio sukūrimo. Internetu besinaudojantys vaikai turi žinoti saugaus slaptažodžio principus. Pasitikėti savo vaiku yra gerai, tačiau visgi retkarčiais verta užmesti akį, ką jis veikia internete, kokiuose puslapiuose lankosi“, – pataria telekomunikacijų bendrovės TEO Socialinės atsakomybės plėtros vadovė Renata Gaudinskaitė.
Visais atvejais, skelbiant savo asmenines nuotraukas internetinėje erdvėje, rekomenduojama vadovautis taisykle – skelbkite internete tik tokią informaciją, kurią nebijotumėte parodyti per televiziją
Be to, tėvai turėtų nuolat aiškinti vaikams, kad asmeninės informacijos, tokios kaip nuotraukų ar vaizdo įrašų, skelbimas žalingas tada, kai viešinamas turinys yra netinkamas. Visais atvejais, skelbiant savo asmenines nuotraukas internetinėje erdvėje, rekomenduojama vadovautis taisykle – skelbkite internete tik tokią informaciją, kurią nebijotumėte parodyti per televiziją.
Tiesa, šia taisykle naudojasi mažuma. TEO užsakymu bendrovės „Norstat LT“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vos 1 iš 10 vyresnių klasių moksleivių ir studentų, norėdamas būti saugus internete, neskelbia savo nuotraukų ir vaizdo įrašų.
R. Šukytė priduria, kad neatsargaus elgesio internete ar su nepatikima informacija pasekmės gali būti labai įvairios. Paskelbus savo asmeninius duomenis internete, jie gali būti panaudoti nusikalstamiems tikslams, pavyzdžiui, vagystei. Bendraujant su nepažįstamais asmenimis socialiniuose tinkluose rizikuojama sulaukti patyčių. Netinkamų nuotraukų ir informacijos skelbimas suformuoja asmens įvaizdį, kuris gali sutrukdyti ieškant darbo.
„Šiemet „Saugesnio interneto dienos“ proga TEO socialiniame tinklalapyje „Namai su TEO“ paskelbėme testą „Ar Jūsų Facebook profilis saugus?“. Visi socialinio tinklo vartotojai turi galimybę nemokamai atlikti testą ir pasitikrinti savo socialinio tinklo saugumo lygį, matyti silpnąsias puses ir tuomet jas sustiprinti“, – sako R. Gaudinskaitė.
„Šiame kontekste, ypač kalbant apie internetinį raštingumą, Šiaurės šalys išsiskiria keliais aspektais. Visų pirma, bendraudami su vaikais, tėvai ir pedagogai labai noriai naudojasi skaitmeninėmis medijomis. O patys vaikai šiose šalyse yra laikomi atskira visuomenės grupe, gana informuota ir nepriklausoma nuo tėvų ir globėjų. Diskusijose apie internetinį saugumą stebima tendencija, kad užuot saugojus nuo galimų grėsmių kontrole ir draudimais, daugiau dėmesio skiriama prevencijai, ugdymui ir kompetencijų stiprinimui“, – pastebi ŠMTB Lietuvoje patarėja kultūros ir švietimo klausimais Brigita Urmanaitė.
Šiaurės šalyse medijų ir informacinio raštingumo ugdymu rūpinamasi tiek akademinėje aplinkoje, tiek per įvairias nevyriausybines iniciatyvas. Medijų ir informacinis raštingumas dažnai integruojamas kaip tarpdisciplininis dalykas bendrojo ugdymo programose. Apie Suomijos patirtį šioje srityje parodos „Mokykla 2014“ metu rengiamoje konferencijoje kalbės Tamperės universiteto profesorius Reijo Kupiainen.
Ketvirtą kartą Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO organizuojama paroda „Mokykla 2014“ vyks lapkričio 21–23 dienomis. Tradiciškai šalia įsikurs visai šeimai skirta paroda „Vaikų šalis“.
Pernai parodą „Mokykla 2013“ aplankė daugiau nei 15 tūkst. mokytojų, švietimo specialistų, mokinių ir jų tėvų iš visos Lietuvos, jiems buvo surengta per 200 įvairių paskaitų, diskusijų, seminarų, improvizuotų pamokų. Parodą „Mokykla“ organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir LITEXPO.
