Inžinierius R.Jonaitis buvo įsisukęs į Šiaulių politinius verpetus Atgimimo metais. Į visuomeninį gyvenimą pasinėrė daug anksčiau ir iki dabar iš jo neišbrenda.
Jubiliejus buvo minimas reikšmingose šiam žmogui patalpose – Šiaulių kino muziejuje. R.Jonaitis yra vienas šio muziejaus įkūrėjų ir Šiaulių kino meno klubo pradininkų, Lietuvos Kino mėgėjų sąjungos narys.
Man jau buvo beveik 40 metų, kai nufilmavau pirmąjį savo dokumentinį filmą.
Jubiliatas kino kamerą į rankas paėmė jau būdamas subrendusiu inžinieriumi: „Man jau buvo beveik 40 metų, kai nufilmavau pirmąjį savo dokumentinį filmą „Po audros“. Filmamavau su mažyte darbovietės kamera. Pirmą kartą buvo kilusi tokia didžiulė audra su apledėjimu. Filmavau žmones, kurie likvidavo padarinius. Elektros laidai nuo ledo buvo rankos storio.“
Vėliau R.Jonaitis įsigijo didesnę ir profesionalesnę 16 milimetrų kamerą „Krasnogorsk“. Dabar ji guli Šiaulių kino muziejuje šalia gausybės kitų eksponatų.
Kino menininkas teigia, kad nuo jaunystės jis labai domėjosi filmavimo technika. Išnagrinėjo viską iki pašaknų. Taip pat peržiūrėjo visus įmanomus meninius filmus. Tarp jų Federiko Felinio, Andrejaus Tarkovskio filmus.
Kol nepažinau kino gramatikos, tol jokie menai neprasidėjo.
„Kol nepažinau kino gramatikos, tol jokie menai neprasidėjo. Man kino menininkai primygtinai siūlė neklausyti patarimų. Sakė – filmuok taip kaip tau atrodo geriausia – pagal savo patirtį ir turimą išmintį. Taip ir dariau“, – prisimena kino menininkas.
Kūrybinėje lentynoje dar geras tuzinas dokumentinių filmų. Vienas jų buvo pripažintas visoje respublikoje.
„Laiko kryžius“ – tai filmas, kuris jam pelnė pagrindinį prizą tarp visų mėgėjiškų filmų 1988-aisiais. Filmas kurtas dar esant sovietmečiui, o prizas įteiktas jau laisvės aušrai brėkštant.
„Žmonės, vėliavos, atgimstanti tauta. Filmavau paprastus kaimo žmones, kurie su didžiule laime giedojo „Tautišką giesmę“. Per viešą posėdį dauguma komisijos narių nusprendė prizą skirti man“, – pasakoja R.Jonaitis.
Kino menininkas turi dar vieną aistrą – jūrai. Jis kartu su keliais kompanjonais prieš ketvirtį amžiaus gavo burlaivį, kuriuo nuplaukė į Švediją. Tą įvykį jo artimieji primena jam iki šiol. Jubiliejaus proga padovanojo kapitono kepuraitę.
R.Jonaitis yra ir futbolo fanas. Tiesa, šiaulietiško: „Gyvenu netoli stadiono. Jau 62 metus nepraleidžiu nė vienų futbolos varžybų, kurios vyksta miesto stadione. Tai nereiškia, kad man nepatinka krepšinis. Manau, kad lietuviui jis jau savaime širdyje, tačiau Šiaulių futbolas – šventas reikalas.“
