Kasmet daugėja ir renginių, ir jų dalyvių. Pavyzdžiui, pernai MTB.lt svetainėje skelbiamame kalendoriuje buvo įrašyti apie 25 masiniai renginiai dviratininkams. Tuo tarpu šiemet jų skaičius išaugo iki 34.
Tačiau ir tai nėra visi renginiai. Šiais metais pirmą kartą planuojama surengti ir tris nevaržybinio tipo maratonus, dviratininkai gali dalyvauti ir nuotykių maratonuose (kaip antai „Mini Eko“), įvairiuose miestuose organizuojamos ir masinės orientavimosi kalnų dviračiais (MTBO) varžybos.
 |
| Dviračių maratonas |
Galų gale, tradiciškai kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį į miestų gatves dažniausiai išvažiuoja ir Kritinė masė. Tai – ne sportinis, o labiau socialinis renginys, siekiantis atkreipti visuomenės dėmesį į aktualias dviratininkų problemas, ir gausų būrį dviratininkų.
Pažvelgus į kalendorių matyti, kad renginiai dviratininkams vyksta visoje Lietuvoje – tikrai nėra taip, kad dominuotų Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Vyksta lenktynės Plateliuose, Ignalinoje, Druskininkuose, kituose miestuose ir miesteliuose.
Aktyvaus sezono pradžia – balandis, pabaiga – spalis. Tačiau ir „ne sezono metu“ galima rasti renginių – varžomasi ir žiemiškose trasose ar taškomasi pažliugusiuose keliukuose ankstyvą pavasarį.
Kokie renginiai Lietuvoje vyksta, kaip išsirinkti tinkamiausią, kaip pasiruošti, į ką atkreipti dėmesį – Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas ir viešosios įstaigos „Dviratai“ valdybos narys Linas Vainius bei Lietuvos kalnų dviračių (MTB) maratonų taurės organizatorius Giedrius Adamonis šįsyk pabuvo mūsų konsultantais renginių pasaulyje.
Maratonai: masiška ir smagu
Kiekvienas renginys dviratininkams skiriasi įvairiomis aplinkybėmis – trasos ilgiu, tipu. Lietuvoje vienos masiškiausių ir seniausių lenktynių – MTB maratonai. Jie rengiami kalnų dviračiams pritaikytose trasose – kalvotose miško, lauko vietovėse važiuojama negrįstais keliukais ir takeliais.
Žmonėms labai natūraliai, kaip ir kitose gyvenimo srityse, taip ir su dviračiais norisi palenktyniauti, pasivaržytiTai ilgo nuotolio varžybos – dalyviai rungiasi tarpusavyje, kas greičiau įveiks trasą savo amžiaus ar pajėgumo grupėje. Trasos ilgis gali būti įvairus, bet paprastai joje treniruoti sportininkai užtrunka bent valandą ar dvi.
Pavyzdžiui, Dviračių maratonų taurės etapuose trasos, kurią paprastai sudaro du ratai, ilgis sportininkams siekia 60–70 kilometrų. Mėgėjams skiriamas vienas ratas – 28–35 kilometrai, nors jiems niekas nedraudžia važiuoti ir abu ratus.
Tai – ištvermės lenktynės. Ir, nors ir vienas ratas gali pasirodyti didelis iššūkis, su pertraukėlėmis, neskubėdamas tokį atstumą gali nuvažiuoti kiekvienas. Pirmasis MTB maratonas Lietuvoje buvo surengtas 2002 metais, tada dalyvavo 50 dviratininkų. Ilgainiui maratonų daugėjo, pradėta varžytis dėl taurių. Bene populiariausia jų – Dviračių maratonų taurė, kurios viename iš etapų pernai dalyvių skaičius perkopė 800, o šįmet ketinama sulaukti daugiau nei tūkstančio dalyvių.
Šįmet planuojama surengti jau nebe keturis, kaip pernai, bet penkis MTB maratonų taurės etapus: Druskininkuose, Vilniuje, Molėtuose, Ignalinoje ir Anykščiuose. Lietuvoje organizuojama ir Žemaitijos trijų etapų taurė, daugiadienis maratonas Šiauliuose.
Kiekvienam – pagal galimybes
Vis populiarėja ir MTB krosai, kur trasos yra trumpesnės, kartais būna tik kelių kilometrų ilgio, tačiau dviratininkams reikia daugiau dviračio valdymo įgūdžių, nes trasa driekiasi sudėtingesniais takais. Paprastai kalendoriuose MTB kroso renginiai žymimi kaip „MTB XC“.
Pernai pradėti rengti ir plento maratonai, kai ilga trasa driekiasi asfaltuotais keliais. Ilga distancija čia gali būti sudaryta ir iš daugelio trumpų ratų, pavyzdžiui, Kaune dalyviams teko sukti ratus 7,9 km ilgio trasoje. Tuomet kiekvienas gali pasirinkti trasos ilgį pagal savo pajėgumus.
Nagrinėjant kalendorių galima rasti dar ir kitokių įrašų, pavyzdžiui, atskiro starto lenktynės arba ALL (asmeninės lenktynės laikui). Klasikinės dviračių lenktynės yra grupinės, kur vienas startas visiems, visi lenktyniauja vienas šalia kito, galima pasinaudoti varžovo klaidomis, imtis taktinių, strateginių gudrybių.
Tuo tarpu atskirojo starto lenktynėse arba ALL dviratininkai startuoja kas tam tikrą laiko tarpą – 60 arba 30 sekundžių. Ir važiuoti tuomet tenka vienam, stengiantis kuo greičiau įveikti trasą – čia jau reikia parodyti savo galimybes.
Dažnai tenka matyti, kad žmonės gatvėse važinėja su sau netinkamais dviračiais: rėmas nėra pritaikytas jų ūgiui, labai žemai nuleistos sėdynės ir minama su sulenktomis kojomis. Taip važiuoti lenktynėse būtų labai sunkuŠiais metais dviračių entuziastai paruošė ir naujovę. VšĮ „Dviratai“ kartu su draugais ir partneriais žada pasiūlyti tris nevaržybinius, ištvermės maratonus. Gegužę numatomas dviejų dienų plento maratonas Kaunas-Panevėžys-Kaunas, birželį dviratininkai važiuos Kaunas-Marijampolė-Kaunas trasa – šis renginys skirtas paminėti pirmosioms, prieškarinėms dviračių lenktynėms1924 metais.
Baigiantis vasarai nevaržybinio kalnų dviračių maratono trasa nusidrieks Nemuno pakrantės takais ir keliukais – bus važiuojama iš Kauno į Jurbarką ir atgal.
Tai yra aktyvaus laisvalaikio, sportiški renginiai, bet ne varžybos – nėra nei pirmųjų, nei antrųjų, nei laimėjusių, nei pralaimėjusių. Laimi visi, kurie nuvažiuoja pasiūlytą trasą per pasiūlytą laiką. O jis nustatomas toks, kad numatytą atstumą suspėtų numinti įvairaus pajėgumo dviratininkai. Žinoma, stoviniuoti išsikepti šašlykų ar išsimaudyti ežere irgi nepavyks – nebent tik neeilinių gabumų dviratininkai suspėtų tai padaryti ir dar laiku pasiektų tikslą.
Tokiuose maratonuose visi dalyviai važiuoja bendro naudojimo keliais, todėl itin svarbu laikytis Kelių eismo taisyklių.
Orientavimosi varžybos
Ir kojas, ir galvą, o tiksliau – orientaciją palavinti mėgstantiems dviratininkams šalyje rengiami masiniai orientavimosi dviračiais renginiai.
Juose tenka pačiam rinktis optimalią trasą orientuojantis pagal žemėlapį ieškant ir pasižymint kontroliniuose punktuose. Skirtingai nei maratonuose, kroso varžybose, čia trasos nepažymėtos, greitis mažesnis, nes kelią reikia rasti pačiam.
Vieni jų – nuotykių maratonai „Mini Eko“, kurie sudaryti iš kelių rungčių – orientavimosi bėgte, plaukiant baidare ir važiuojant dviračiais, bet rengėjai vis dažniau leidžia dalyvauti ir tik atskirose rungtyse.
 |
| MTB renginio akimirka. |
Masiniu reiškiniu tampa ir orientavimosi sporto kalnų dviračiais (OSKD) sporto šaka, kurią propaguojantys lietuviai neblogai pasirodo ir Europos varžybose. Pavyzdžiui, Vilniuje masinės OSKD varžybos rengiamos beveik kiekvieną ketvirtadienį kartu su orientavimosi bėgte masinėmis varžybomis.
Smagi pramoga
Nors šie renginiai – sportiški ir šią jų esmę dar labiau sustiprina aprašymai su trasų ilgiais, nuostatais, taisyklėmis, skirstymu į grupes, įspūdingai atrodančiosiose nuotraukose užfiksuotos akimirkos, juose dalyvauja ir gali dalyvauti kiekvienas.
„Žmonėms labai natūraliai, kaip ir kitose gyvenimo srityse, taip ir su dviračiais norisi palenktyniauti, pasivaržyti, – sakė įstaigos „Dviratai“ atstovas Linas Vainius. – Azartas, adrenalinas, ištvermės patikrinimas, patarčiau nors kartą pabandyti. Nenustebčiau, kad nemažai kas pabandę užsikabins, ims daugiau ir rimčiau važinėti.“
Pas artimiausius kaimynus – latvius ir estus dviračių lenktynės yra keliskart populiaresnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, kasmečiame Tartu kalnų dviračių maratone susirenka apie 5000 dalyvių iš visos Estijos. Latvijoje irgi dalyvauja po kelis tūkstančius dviratininkų. Galų gale dalyvavimas įvairiose lenktynėse – galimybė susirasti naujų draugų, bendraminčių, smagiai praleisti laiką.
Kokio reikia dviračio?
„Maratonuose tikrų sportininkų, besivaržančių dėl kuo geresnio rezultato, susirenka mažiau nei pusė. Pagrindinė dalis dalyvių – tai bendraminčiai, norintys sudalyvauti bendrame renginyje, įveikti trasą, įveikti save, vėliau dalytis įspūdžiais apie gražias vietoves, pamatytas įveikiant trasą, įveiktas kliūtis ir panašiai“, – pasakojo MTB Maratonų taurės organizatorius Giedrius Adamonis.
Anot L.Vainiaus, norint dalyvauti sportiškuose dviračių renginiuose, pakanka tiesiog reguliariai, 2–3 kartus per savaitę, važinėtis dviračiu. Iškart važiuoti į maratoną ir užgulti pedalus iš visų jėgų nepatartina, nes tai gali pakenkti sveikatai. Bet ramiai, su pertraukėlėmis, bent jau Dviračių maratonų taurės trasa įveikiama bet kam, net ir tiems, kurie vos kartą per mėnesį apžergia dviračio balnelį.
Nereikia ir specialaus dviračio – dauguma žmonių dalyvauja su tuo dviračiu, kokiu važinėja mieste, į trumpas išvykas. Svarbu, kad jis būtų techniškai tvarkingas ir tinkamai sureguliuotas.
„Dažnai tenka matyti, kad žmonės gatvėse važinėja su sau netinkamais dviračiais: rėmas nėra pritaikytas jų ūgiui, labai žemai nuleistos sėdynės ir minama su sulenktomis kojomis. Taip važiuoti lenktynėse būtų labai sunku, – aiškino L.Vainius. – O bet kuris sureguliuotas, tvarkingas dviratis su atitinkamai dangai pritaikytomis padangomis turėtų būti visiškai pakankamas nuvažiuoti trasą. Norint pasivaržyti ar siekti geresnių asmeninių rezultatų, reikia gerinti, tobulinti dviratį. Vis tik dauguma žmonių Lietuvoje ir kitose šalyse atvažiuoja tiesiog dalyvauti smagiame renginyje. Ir važiuoja su tuo, ką turi.“
Svarbu atminti, kad lenktynėse, krose, maratone ar bet kuriame kitame dviračių renginyje reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, dėvėti šalmą. Jeigu trasa driekiasi bendro naudojimo keliais, svarbu pasirūpinti šviesą atspindinčiais rūbais, šviesomis ir atšvaitais. Važiuojant maratonuose pravartu turėti atsigerti ir užkąsti. Kuomet startuoja dviratininkų minia, labai svarbu gerbti kitus – lenkiant įspėti (lenkiama dažniausiai pro kairiąją pusę – tai nurodoma nuostatose), nesistumdyti.
 |
| Renginių dviratininkams Lietuvoje kasmet vis daugėja. |
Naudingi adresai
Norintieji daugiau sužinoti apie šiais metais mūsų šalyje vyksiančius dviratininkų renginius informacijos turėtų ieškoti šiose svetainėse:
www.mtb.lt
www.plentas.lt
www.kaunomaratonas.lt
www.s-sportas.lt/n/informacija
www.tengris.lt
