Kėdutės skiriasi tvirtinimo būdais
Pirmas, natūraliai kylantis, klausimas tėvams – nuo kelių metų galima vaiką jau sodinti į dviračio kėdutę ir vežtis kartu. Atsakymas – ne amžius tai nulemia, o organizmas. Vaiko skeletas turi subręsti tokiam nuotykiui ir gydytojas geriausiai galės pasakyti, kada jau atžalą galima pratinti prie kelionių dviračiu.
Kai jau gydytojas tam uždega žalią šviesą, galima pasižvalgyti ir kėdutės. Iš esmės, jos skiriasi tvirtinimo būdais. Paprasčiausios tvirtinasi tiesiai ant dviračio bagažinės, kitos – ant dviračio sėdynės (pobalnio) vamzdžio, dar yra ir ant vairo kolonėlės, rėmo tvirtinamų kėdučių.
Pigiausios kėdutės yra tokios, kurios tvirtinasi ant dviračio bagažinės. Svarbu tik, kad bagažinė atlaikytų bent 20 kg svorį. Tačiau šios kėdutės turi vieną, gana reikšmingą Lietuvos keliams ir šaligatviams trūkumą – jos tvirtinasi kietai, nėra jokios amortizacijos – visus kelio nelygumus „surenka“ vaikas. Jam tai tikriausiai nepatiks.
Anot dviračių parduotuvės vadovo Egidijaus Ivanausko, yra ir ant bagažinės tvirtinamų kėdučių, kurios turi amortizuojančius priedus. Bet tai yra brangus, apie 800 litų kainuojantis, daiktas (palyginimui – paprasta kėdutė kainuoja nuo 150 litų).
Geriausias ir populiariausias pasirinkimas – ant pobalnio vamzdžio tvirtinama kėdutė.Ant vairo kolonėlės tvirtinama kėdutė turi savų šalininkų dėl to, kad vaikas prieš akis, bet, E.Ivanausko tvirtinimu, nėra patogi: „Pabandykite ant vairo uždėti pilną vandens kibirą ir pavažiuoti. Jeigu asfaltas geras, tai važiuosite, bet jei teks apvažiuoti duobes, ar pasukti miško keliuku, važiuoti bus sudėtinga.“
Geriausias ir populiariausias pasirinkimas – ant pobalnio vamzdžio tvirtinama kėdutė. Ji sušvelnins kelio nelygumus. Tiesa, pigesnės kėdutės gali būti mažiau universalios – jų tvirtinimo vamzdis gali būti per trumpas, jos gali trukdyti dviračio pavarų, stabdžių troso tvirtinimams.
Geresni gamintojai kartu pasiūlo ir papildomų priedų pritaikymui. Apskritai, geriau, perkant kėdutę turėti kartu ir dviratį, kad būtų galima čia pat uždėti kėdutę, patikrinti, ar ji tinka.
Kėdučių kainos: pigiausios kainuoja 150–20 Lt, geresnės ir brangesnės – 200–350 Lt.
Vežimėlis – tolimesnėms kelionėms
Dar vienas vaikų vežimo būdas – prie dviračio prikabinami vežimėliai. Tai būdas su vaikais iškeliauti kur nors tolėliau. Juose galima vežti du vaikus iki 6 metų amžiaus. Bendras svoris gali siekti 40–50 kg.
Vis dėlto, anot E.Ivanausko, su vežimėliais vaikus vežioti Lietuvoje yra problematiška, nes dauguma vežimėlių yra dviviečiai ir ant dviejų ratų. Tempiant juos dviračiu, išeina 3 vėžės. Važiuojant geru, asfaltuotu, takeliu tai ne problema, tačiau Lietuvoje normalios dviračių takų infrastruktūros nėra, o pasukus miško, lauko keliuku – juose dažniausiai yra dvi vėžės, tad dviračiui tenka riedėti per vidurį.
Be to, nepatogu apvažiuoti duobes, užvažiuoti ir nuvažiuoti nuo bortelių, nėra saugu važiuoti gatve, nes vaikas atsiduria bamperio aukštyje. „Neatrodo man labai saugiai. Kėdutėje jis yra bent jau aukštai“, – svarstė E.Ivanauskas.
Normalus vežimėlis kainuoja apie 1000 Lt. Renkantis vežimėlį, svarbu žiūrėti, kad jo dugnas nebūtų medžiaginis, o plastikinis arba aliuminis, ir karkasas nebūtų susuktas su varžtais, o suvirintas.
Rekomenduojama rinktis vežimėlį, kuris prie dviračio tvirtinasi tokia jungtimi, kuri neapverčia vežimėlio nuvirtus dviračiui.
Vilniečiai Marius ir Agnė, pernai su savo abiem vaikais dvi savaites keliavę dviračiais Gotlando saloje ir numynę 700 km, patikino, kad vežimėlis yra tam tinkamas pasirinkimas – jame vaikams saugiau, jie gali miegoti.
Jie už savo vežimėlį, kurį pirko naudotą, mokėjo 650 Lt. Mariaus nuomone, vežimėlis yra saugesnis – taip stabiliau važiuoti. Nors gatvėmis ar intensyviu keliu vežimėlio su vaikais jis netraukia, bet miško takeliais jam važiuoti pasirodė pakankamai patogu.
