Tiesa, archeologams teko nusivilti – ilgus metus tyrinėtas nuolaidus tunelis, besidriekiantis 174 metrus žemyn iš faraono laidojimo patalpos, baigėsi aklaviete. Tad hipotezė, jog tunelis turėtų vesti į antrąją, slaptąją, faraono kapavietę, subliūško, praneša heritage-key.com.
Faraono Sečio I kapavietė Karalių slėnyje netoli Luksoro – Senovės Egipto faraonų ir didikų nekropolyje – pirmą kartą aptikta 1817 metais. Tai padarė savamokslis archeologas Giovanni Belzoni. Tačiau rimtesni paslaptingojo tunelio, atsiveriančio netoli vietos, kurioje stovėjo faraono sarkofagas su mumija, tyrimai nebuvo pradėti iki antrosios XX amžiaus pusės.
Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Sheikho Ali Abdel-Rasoulo vadovaujama kasinėjimų komanda pamėgino atkasti ir išvalyti nuožulnų tunelį, iškirstą uolienoje. Tačiau kasinėtojai ilgainiui nuklydo į šoną nuo tikrojo tunelio ir sustojo 130 metrų gylyje. Darbo sąlygos tokiame gylyje tapo pragariškos, be to, pradėta baimintis, kad bet kurią akimirką gali užgriūti ne tik tunelis, bet ir sugriūti visa kapavietė.
Kai faraonas mirė po 12 metų valdymo, jo sūnus Ramzis II sustabdė visus darbus ir palaidojo tėvą jau įrengtoje pirmojoje kapavietėje.2007 metų lapkritį darbą pradėjo antroji ekspedicija, vadovaujama paties Egipto aukščiausiosios senienų tarybos direktoriaus daktaro Zahio Hawasso. Šį kartą archeologai nusprendė sutvirtinti tunelio lubas metalinių stulpų konstrukcijomis, o šiukšlėms ir nuolaužoms gabenti į viršų sukonstravo specialią vagonėlių sistemą.
Egipto kultūros ministras Faroukas Hosnis šiomis dienomis išplatino pranešimą spaudai, kuriame patvirtino ankstesnius Z.Hawasso pareiškimus, kad archeologų komanda baigė kasinėjimus 174 metrų gylyje, pasiekusi tunelio galą. Per kasinėjimus archeologai aptiko daugybę senovės egiptiečių rankdarbių – statulėlių, keramikos šukių ir kitų artefaktų, priskiriamų aštuonioliktajai faraonų dinastijai ir datuotinų 1569–1315 metais prieš Kristų. Kai originalieji tunelio laiptai buvo nuvalyti, archeologai taip pat pastebėjo, kad trys jų pakopos buvo nudažytos raudonai.
Kai Z.Hawasso komandos nariai pasiekė tunelio sekciją 136 metrų gylyje, kurią iš dalies jau buvo tyrinėję Sh.Ali Abdel-Rasoulo vyrai, jiems pavyko aptikti kelią žemyn – išvalius uolienas atsivėrė didžiulis žemyn besidriekiantis koridorius. Kai 25 metrų ilgio ir daugiau nei pustrečio metro pločio koridorius buvo išvalytas, paaiškėjo, kad žemyn veda 54 pakopų laiptų maršas.
Už pirmojo koridoriaus driekėsi antrasis, besitęsiantis dar 6 metrus. Jo pradžioje tyrinėtojai aptiko netikras duris, ant kurių hieratiniu raštu buvo užrašytos instrukcijos tunelį kasusiems darbininkams: „Pakelkite aukščiau durų staktą ir praplatinkite koridorių.“
Daktaras Z.Hawassas pasakoja, kad tunelio sienos yra baigtos tašyti, o ant jų matyti puošybos eskizų. Deja, senovės meistrai taip ir nesuspėjo baigti jų dekoruoti. Z.Hawassas taip pat pareiškė, kad jį nustebino antroji laiptų eilė, aptikta tunelio gale. Panašu, kad paskutinis laiptelis taip pat nebuvo baigtas kalti, o tunelio kirtimo darbai buvo staiga nutraukti.
Anksčiau Z.Hawassas kėlė bent dvi hipotezes. Remiantis viena, tunelis galėjo tik simbolizuoti kelią į šviesos dievo Sekerio, globojančio mirusiųjų sielas požemyje, urvą. Remiantis antra hipoteze, tunelis archeologus turėjo nuvesti į tikrąją, slaptąją, faraono kapavietę. Z.Hawassas ir dabar tiki, kad Setis I iš pradžių paliepė uoloje iškalti ir parengti pirmąją kapavietę, o vėliau įsakė kalti tunelį, kurio gale ketino įrengti antrąją kapavietę.
Kai faraonas mirė po 12 metų valdymo, jo sūnus Ramzis II sustabdė visus darbus ir palaidojo tėvą jau įrengtoje pirmojoje kapavietėje.
Pasak Z.Hawasso, panašu, kad Ramzis II pasekė tėvo pavyzdžiu ir savo kapavietėje taip pat įrengė slaptą tunelį. Šiuo metu archeologai kaip tik dirba Ramzio II kapavietėje ir ieško panašaus tunelio.
Sečio I kapavietės planą galite rasti čia.
Šiame prieš metus nufilmuotame reportaže Z.Hawassas pasakoja apie vykdomus slaptojo tunelio tyrinėjimus.
