„Dvaro ansamblis unikalus tuo, kad yra išlikęs nepažeistas nuo tada, kai jis buvo sukurtas, – 15min.lt pasakojo Rokiškio krašto muziejaus, įsikūrusio Rokiškio dvare, direktorė Nijolė Šniokienė. – Ignotas Tyzenhauzas pirmąjį pastatą ten pastatė 1801 metais, o paskutinis palikuonis 1905 metais perstatė tą statinį, tačiau visas ansamblis liko pirminio statymo – visą sovietmetį dvaras liko nepažeistas, neatsirado ten svetimkūnių, nieko, kas sugadintų sodybą.“
EDEN apdovanojimus pelnė ir kiti 20 Europoje turistų mažiau žinomi ir lankomi kampeliai. Jie buvo įvertinti dėl esą gerai saugomo ir puoselėjamo vietinio paveldo ir tradicijų, tokių kaip senos pramonės vietovių priežiūra, transporto infrastruktūros puoselėjimas, agrikultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimas.
Šventė Rokiškiui
Organizatorių nuotr./Lietuvos delegacija Briuselyje |
N.Šniokienė, pasakodama apie Rokiškio dvarą, neslėpė džiaugsmo dėl Briuselyje sulaukto pripažinimo – esą lietuviai turi ne prastesnį paveldą nei kitos Europos tautos.
„Turime grafams priklausiusią aukštosios mados drabužių kolekciją. Šie drabužiai buvo sunykę, apgailėtinos būklės, bet mes prieš miesto 500 metų jubiliejų pasistengėme, kad jie būtų sutvarkyti. Dabar kolekcija susilaukia iš tiesų didelio turistų dėmesio, atvažiuoja ir užsieniečių, dauguma jų – latviai“, – pasakojo Rokiškio krašto muziejaus direktorė.
Įvertintos ir muziejaus organizuojamos edukacinės programos, kurias esą mėgsta Vilniaus, Kauno moksleiviai, pastaruoju metu Rokiškį užplūdo ir Žemaitijos ar Suvalkijos gyventojai.
„Liejame senovines žvakes, verpiame, audžiame, turim tokią programą kaip prosenelių vaikystė, kur vaikus supažindiname, kaip malami girnomis grūdai, kaip plėšomos plunksnos, koks apšvietimas kadaise buvo“, – pasakojo N.Šniokinė.
Viena populiariausių programų – sūrio kelias, kur lankytojai supažindinami su senoviniais pieno apdirbimo įrankiais, indais, vyksta sūrio degustacija.
Grafų Tyzenhauzų palikimas
Rokiškyje pirmuosius savo pėdsakus Tyzenhauzai paliko dar XIX amžiaus pradžioje, kai Ignotas Tyzenhauzas ten pastatė pirmąjį Rokiškio dvaro pastatą. Jo anūkas Reinoldas Tyzenhauzas pastatė šv. Mato bažnyčią tiesiai priešais dvarą vieno kilometro atstumu, kurią iki galo jam mirus sutvarkė jau sesuo Marija Tyzenhauzaitė.
M.Tyzenhauzaitė vėliau ištekėjo už lenkų mokslininko Pšezdevskio ir jau ši giminė valdė dvarą iki 1940 metų.
„Tada grafai iš Rokiškio išvažiavo į Varšuvą manydami, kad išvažiuoja trumpam, pasiėmė su savimi tik tai, ką gali pasiimti į lagaminus, o viską paliko dvare“, – pasakojo muziejaus direktorė.
Visi likę daiktai nukeliavo pas dvaro prižiūrėtojus – daugiausiai teko virėjui. Tačiau po kelių dešimtmečių žmonės, matydami, kad grafai nebesiruošia grįžti, pradėjo grąžinti daiktus.
„Ypač daug daiktų įsigijome iš dvaro virėjo, liokajaus ir taip mes eksponuodami dvaro buitį menėse galime pristatyti labai daug autentiškų daiktų“, – sakė N.Šniokienė.
Ką turi kaimynai
Kaimyninė Latvija, pavyzdžiui, EDEN buvo apdovanota už Ligatne kaimelio puoselėjimą. Kaimelis susikūrė aplink popieriaus malūną, kuris yra seniausias Latvijoje malūnas ir vienintelis, gaminantis popierių. Kažkada malūnas aptarnaudavo Rusijos carus.
Estija esą patraukli dėl trijų skirtingų spalvų barokinių dvarų, atvirų visuomenei – viename jų įsikūrę klubas ir mineralinių vandenų kurortas, kitame – muziejus po atviru dangumi, trečiame – gamtos mokykla ir miškų muziejus.
Lenkija prisiminta dėl Žyrarduvo miestelio, kuris kažkada buvo vienas didžiausių pramoninių miestų visoje Europoje. Dabar mieste veikia gamyklų muziejus, kai kurios gamyklų paverstos į namus, restoranus, parduotuves.
Europos Komisija (EK) dėmesio dėl puoselėjamų senos pramonės objektų ar kraštovaizdžio taip pat susilaukė Austrija, Belgija, Kipras, Čekija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Ispanija ir Turkija.