Valdininkai džiūgauja, kad rekonstruojant pilį pavyko sutaupyti lėšų, ir planuoja, kokie renginiai joje galėtų vykti. Tuo metu skeptikai aiškina, kad rekonstrukcija sudarkė pilies veidą. Padaryta žala esą niekada nebus atitaisyta – Kaunas prarado autentišką statinį.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pilies bokšto viršutinis aukštas |
Projekto „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ pirmojo etapo darbai buvo finansuojami iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo, kurio paramą skiria Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Bendra projekto įgyvendinimo suma – 2,2 mln. litų. 330 tūkst. skyrė Kauno miesto savivaldybė. Per viešuosius pirkimus pavyko sutaupyti – projektas įgyvendintas už 2 mln. 83 tūkst. litų.
„Šio etapo metu buvo atkurtas pietrytinio bokšto tūris (toks – koks galėjo būti), ir rytinės sienos fragmentas. Šiuo metu tvarkoma piliavietė, bus suformuotas pėsčiųjų tiltas per fosą, naujas takas aplink pilį – juo galės naudotis ir tie žmonės, kurie keliaus į Santaką“, – pasakojo projektą kuravusi Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Julija Zaleckienė.
Medinis tiltas – diskusijų verpete
Antrąjį etapą finansuoja Norvegija (daugiau nei 864,311 tūkst. litų) ir Kauno miesto savivaldybė (152,527 tūkst. litų). Statybininkams pavesta bent iš dalies atkurti buvusį piliavietės pavidalą, paryškinant jos reljefą ir suformuojant šlaitus vakarinėje bei šiaurinėje dalyje. Pilies kiemą žadama išlyginti ir apželdinti, o vėliau čia turėtų būti pastatytos šiukšliadėžės ir suoliukai.
Prieš kurį laiką piliavietėje buvo atlikti archeologiniai kasinėjimai, tačiau per juos nepavyko patikslinti piliavietės teritorijos, kurią nuplovė Neris.
Pilies prieigose, per fosą statomą tiltą istorikai vertina prieštaringai. Architekto Kęstučio Mikšio idėjos skeptikai aiškina, kad pažeidžiamas pilies ansamblio vientisumas. To, kad tiltas buvo šioje vietoje esą nerodo jokie istoriniai dokumentai. Todėl jis gali būti vertinamas tik kaip netinkamas svetimkūnis.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Šalia pilies statomas medinis tiltas |
Tačiau žalią šviesą tilto statybai uždegę valdininkai neabejoja jo nauda. Jų teigimu, medinis tiltas pasitarnaus, kai žmonės norės tiesiai patekti į pilį ir piliavietę. Be to, juo iki pilies galės patogiau privažiuoti greitosios medicinos pagalbos automobilis ar kitas specialusis ir aptarnaujantis transportas.
Statybų eigą kuruojantys paveldosaugininkai sulaukė priekaištų ir dėl pilies prieigose iškirstų medžių. Jų neliko pradėjus tvarkyti aplinką. Maža to, paaiškėjo, kad medžių iškirtimą savivaldybė privalės finansuoti iš savo kišenės – 165 tūkst. litų iš savivaldybės administracijos rezervo fondo bus panaudota kaip kompensacija, už kurią kitose miesto erdvėse turės būti atsodinti medžiai.
Erdves išnaudos įvairiems tikslams
Po rekonstrukcijos Kauno pilyje atsirado daugiau erdvių, kurias ketinama pritaikyti visuomenės poreikiams. Vienas pilies bokšto aukštas šildomas, viršutinis – ne, tačiau jame puiki akustika, todėl svarstoma, kad būtent čia galėtų vykti muzikos renginiai.
Kaip „15min“ sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėjas Saulius Kromalcas, komitetuose svarstytos ir kitos pilies išnaudojimo galimybės. Siūloma, kad pilyje būtų galima įrengti laikinas ir ilgalaikes parodas, ekspozicijas arba dalį pilies atiduoti muziejininkams – įkurti Kauno miesto muziejaus filialą.
„Kol kas visa tai tėra idėjos. Aišku tik viena, kad apačioje tikrai veiks Kauno regiono turizmo informacijos centras, nes pilis – pagrindinis miesto traukos objektas, į kurį atvyksta įvairių šalių turistai“, – sakė S.Kromalcas.
