Anot miesto mero Vytauto Grubliausko, Klaipėda taps pirmuoju Lietuvos miestu, kuris ėmėsi tokių drastiškų metodų.
Bijo, kad neužmuštų
Skaičiuojama, kad vien uostamiesčio dalyje nuo J.Janonio gatvės iki Senojo turgaus gali būti apie 30 „vaiduoklių“ – miestą darkančių pastatų.
„Ši situacija netoleruotina. Situacija tęsiasi jau penkiolika dvidešimt metų, namai griūva, kelia pavojų praeiviams, ten kaupiasi šiukšlynai. Ar tokį mes norime matyti miestą?“ – piktinosi organizacijos „Žalia banga“ vadovė Dalia Žukienė.
Anot jos, didžiausi problemos skauduliai atsiveria per audras, kurios šį sezoną uostamiestyje buvo gana dažnos. „Griūdami ir byrėdami jie kelia pavojų mums visiems“, – teigė susirūpinusi moteris.
Efektas – niekinis
Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, kad jau kuris laikas apleistų statinių savininkai turi mokėti didžiausio tarifo nekilnojamojo turto mokestį. „Deja, bet efektyvumo kol kas nematome. Oficialiai kreipėmės į Valstybinę mokesčių inspekciją klausdami, kaip administruojami šie mokesčiai, kokių imtasi žygių, kad šie mokesčiai būtų mokami“, – teigė G.Pocius.
Šiuo metu Klaipėdos vadovai siekia, kad „apsileidėliams“ būtų taikomas ir didžiausias žemės nuomos mokestis. „Miestas taip išreiškia aiškią poziciją, kad tokių pastatų negali būti“, – aiškino meras.
Anot G.Pociaus, neretai pastatų sutvarkymo procesą trukdo biurokratizmas. Kaip pavyzdys pateikiamas buvęs kino teatras „Baltija“ palei Danę arba „Viktorijos“ viešbutis. Jų rekonstrukcijos projektai jau buvo parengti, tačiau niekaip nepavyko gauti Kultūros paveldo departamento leidimo.
