Savo darbą rudens sesijos metu pradėsiantis šiuo metu Klaipėdos savivaldybės tarybos narys ir Kultūros paveldo departamento darbuotojas akcentavo, kad mėgins gerinti rinkimų kokybę Lietuvoje, užsiims parlamentine kontrole, atstovaus klaipėdiečius čia įsteigdamas savo biurą.
-Ar tikėjotės tokio rezultato?
-Ne, galvojau, kad persvara bus keli šimtai balsų. Oponentas dirbo labai smarkiai – korektiškai, nenaudojo juodųjų viešųjų technologijų, kas Klaipėdoje yra visiškai neįprasta. Manau, pirmą kartą Klaipėdos rinkimų istorijoje buvo europietiškos kultūros rinkimų kampanija. Labai sėkmingai jis sutelkė beveik visas partijas savo pusėje, sutelkė visą būrį įžymybių – vietinių politikų, visuomenės veikėjų, kurie formuoja visuomenės nuomonę. Buvo išleistas tikrai stiprus laikraštis, taikytas toks metodas, kurį visada taikome ir mes – susitikimas su rinkėjais. Iš esmės antrame ture mes juos vijomės. Jeigu būtų praėję dar pora mėnesių, mūsų persvara būtų buvusi labai smarkiai sutirpdyta – Klaipėdos socialdemokratų skyrius pasirodė labai stipriai ir įspūdingai, turint omenyje, kad jie startuoja iš labai žemos pozicijos čia. Tai tikrai yra puikus pasirengimas ir puikus startas 2012 metų rinkimams.
-O kaip vertinate konkurento darbus, veiklą?
-Jeigu jie būtų susitikinėję su rinkėjais kokius tris keturis metus iš eilės, būtų mane įveikę, bet čia, Klaipėdoje jie pasidavė tokiai nuostatai, kad su žmonėmis reikia bendrauti iš aukšto – galbūt ne tik Klaipėdoje, o ir visoje Lietuvoje. Politikas turi būti aukštai, o pas jį ateinantis žmogus – labai žemai. Aš manau, kad tai jiems pakišo koją. Dalis žmonių man tiesiai šviesiai sakė – mes tamstos partijos nemylime, bet jūs mus bent išklausėte, kai mums buvo sunku, o savivaldybėje mūsų nepriėmė. A. Každailevičius buvo administracijos direktoriumi, jam tenka dalis to neteisingo elgesio su žmonėmis Klaipėdos savivaldybėje.
-Kokia yra Jūsų nuomonė, kodėl taip pasyviai vyko rinkimai, kodėl taip mažai rinkėjų atėjo?
-Svarbiausia priežastis – labai daug Lietuvos gyventojų dirba užsienyje. Per šį gyventojų surašymą daugybė žmonių į klausimą, kur gyvenate, atsakė – Lietuvoje. O kur dirbate? – Anglijoje. O vyriausioji rinkimų komisija atsakymą, kad rinkėjas gyvena Lietuvoje priima kaip patvirtinimą, kad jis yra čia, Klaipėdoje. Realiai jis yra Norvegijoje. Čia keliolika tūkstančių vyrų turi suvirintojo ir kitas specialybes, susijusias su laivų statyba, laivų remontu, uostu, krova – jie dirba Europoje, o jų šeimos yra čia. Tai yra milžiniškas segmentas gyventojų, kurie fiziškai negali dalyvauti rinkimuose. Antra priežastis yra tiesiog neįtikėtinas neinformavimas.
Valstybė nemyli savo piliečių, politikai nenori, kad jie balsuotų. Mes su oponentu platinome informaciją – žmonės gerieji, eikite į rinkimus net jei ir neturite kvietimo. O žmonės nuo L. Brežnevo laikų yra įpratę gauti lapelį. Tai yra didžiausia mūsų rinkimų problema – lietuviai yra kuklaus, uždaro charakterio, juos reikia pakviesti prie stalo tris kartus, ir dar šešis, kad mišrainės įsidėtų. Man skambina žmogus ir sako, kad be kvietimo neis, jam bus nepatogu, jį įžeis, išvarys. Prieš porą metų buvo nemokamas telefonas, kur, pateikus savo asmens duomenis buvo pasakoma, kur reikia ateiti balsuoti. Dabar šis telefonas yra apmokestintas – tai yra visiškas politikų abejingumas. Aš jau nekalbu apie tai, kad visuomenė sensta, o Klaipėdoje rinkimų apylinkė – trečiame aukšte. Įsivaizduokite 65 metų žmogų, kuriam reikia laiptais lipti. Reikia, kad tai būtų užrašyta įstatymuose – būtinai pirmas aukštas, nemokamas telefonas. Reikalinga labai aiški ir kryptinga socialinė ir politinė propaganda, žmones reikia daug kartų kviesti į rinkimus. Tada rinkimų aktyvumas pakils iki Rytų Europos vidurkio.
-Ar nemanote, kad žmonėms tiesiog nesvarbu, kas bus išrinktas, kad jiems labiau rūpi paatostogauti?
-Neturėtume būti tokia ryški išimtis iš Rytų Europos vidurkio, pokomunistinių šalių. Lietuvoje rinkėjų aktyvumas pusantro karto mažesnis nei Latvijoje ir dukart mažesnis nei Estijoje. Kaip paaiškinti šį skirtumą? Išplatinęs 21 tūkst. kvietimų sulaukiau daugiau nei šimto skambučių iš žmonių, kurie negavo kvietimų ir nenorėjo ateiti. Kitas painus klausimas yra dėl to, kad gali balsuoti tik tie, kurie čia gyveno 2008 metais. O žmonės neatsimena, ar jie čia atsikėlė prieš 2 su puse, ar prieš 4 metus. Atėjus į rinkimų apylinkę, komisijos, kadangi neturi kompiuterių, negali patikrinti – taip tie žmonės yra atstumiami.
-Grįžtant prie Jūsų – ką ketinate per vienerius likusius metus nuveikti Seime?
-Norėčiau užsiimti europinės rinkimų teisės įtvirtinimu – tai, apie ką kalbėjome. Antras dalykas – pakartotiniai Seimo rinkimai kainavo pusę milijono. Europos Sąjungoje beveik nerasime šalių, kuriose galioją tokia tvarka – ten yra kitaip. Du variantai – jeigu Seimo narys išeina į geresnį darbą, geresnio duonos kąsnio ieškodamas – jo partija yra baudžiama, o jo vietą užima tas, kas užėmė antrą vietą praeituose rinkimuose. O jei jis išeina dėl pateisinamos priežasties – ligos ar paskyrimo, jo vietą užima tos pačios partijos narys pagal sąrašą arba pakaitinis Seimo narys – taip, pavyzdžiui yra Anglijoje. O mes beveik vieninteliai kurie švaisto milijonus pakartotiniams rinkimams. Trečias dalykas – tiesioginiai mero, savivaldybių rinkimai. Imkime Lenkiją – ten žmogus renka savivaldybės tarybos narį, merą, dar yra apskričių rinkimai, Seimo rinkimai. O pas mus tiesiogiai renkami tik Seimo nariai, taigi, mūsų pilietis turi tik vieną savo atstovą, o Lenkijoje – mažiausiai 4. Savivaldybės yra mažos visoje Europoje, pas mus jos yra nežmoniško dydžio. Šito dalyko aš vienas nesutvarkysiu, ir Seimas nesutvarkys, bet bent tiesioginiai mero ir savivaldybių rinkimai yra realūs ir įmanomi.
-Ar negaila Jums bus palikti Klaipėdos, reikalų čia?
-Jeigu žmogus išsirinko savo atstovą nuo savo gyvenvietės, čia yra jo biuras, kur yra jo padėjėjai, pats atstovas čia būna mažiausiai kartą per savaitę. Darbo metu ir po to čia gali ateiti jo rinkėjai. Lietuvoje kažkodėl sakoma, kad jei žmogus yra išrinktas į Seimą, jis išsikelia į Vilnių. Man žinomas tik vienas Seimo narys, kuris pardavė butą, su visa šeima išsikėlė – biuro nėra, atstovų nėra. Tai kodėl pagal jį visi sprendžia, kad aš bėgu? Aš niekur nebėgu, biurą darysiu čia pat, Klaipėdos centre. Čia bus du mano padėjėjai, jie dirbs nuo 9 iki 6, kad žmonės galėtų ir po darbo ateiti, aš pats čia būsiu penktadieniais ir pirmadieniais, su šeima šeštadieniais ir sekmadieniais. Klaipėdoje praleisiu daugiau laiko negu Vilniuje. Esu čia išrinktas žmonių atstovas. Tai labai bloga praktika, ir ją reikia pasmerkti, jei nėra Seimo nario biuro ten, kur jis yra išrinktas. Tai turėtų būti įrašyta statute.
-Bet vis dėlto yra dalykų, kuriuos Jūs čia paliksite – savivaldybės tarybos nario vietą, Klaipėdos kultūros paveldo departamento skyriaus vedėjo vietą. Kas užims pastarąją?
-Spręs kultūros paveldo departamento direktorė, aš nežinau, nesu juridinio asmens vadovas, esu tik skyriaus vedėjas.
-O savivaldybėje?
-Savivaldybėje mano vietą užims Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Jonas Milierius.
-Ar jis galės tęsti Jūsų pradėtą veiklą?
-Frakcijoje – 5 žmonės, vyksta komandinis darbas. Manau, frakcija rinks kitą seniūną – matysime, kas bus išrinktas, frakcijos valia. Bet nematau jokių problemų. Kaip minėjau, pats čia turėsiu savo biurą, o planuoju savo laiką skirstyti tris dalis – trečdalis laiko apygardos žmonių problemoms, trečdalis – valstybės problemoms Seime, turiu omenyje, įstatymų leidybai. Dar trečdalis laiko –Seimo nario kontrolei. Su pastarąja vėl iškrentame iš europinio konteksto. Konstitucijoje yra numatyta Seimo nario pareiga – parlamentinė kontrolė, o ji yra visiškai pamirštama. Kodėl Lietuvoje įstatymai neveikia? Todėl, kad Seimo nariai nekontroliuoja, kaip jie yra vykdomi, jie nekelia triukšmo, neprotestuoja, nesikreipia į teisėsaugą – jie ignoruoja įstatymų pažeidimus. Aš stengsiuosi matyti, ir rinkėjai man padės, kas yra negerai Klaipėdoje ir Lietuvoje, ir tikrai kišiu savo nosį visur ten, kur rinkėjai manys esant reikalinga.
