„15min“ jau rašė apie klaipėdiečio Arūno Vilimo istoriją, kai pareiškus pretenziją dėl netinkamos prekės „Omnitel“ darbuotojai nutraukė sutartį jam nežinant. Vyriškis tvirtino, kad jo parašas buvo suklastotas. Po ilgo ir nesėkmingo aiškinimosi klaipėdietis kreipėsi į „15min“, tuomet bendrovė greitai išsprendė nesusipratimą – jam buvo duotas tinkamas kompiuteris su mobiliuoju internetu. O dėl suklastoto parašo buvo atliekamas vidinis bendrovės tyrimas.
„Su klientu situaciją išsiaiškinome, jis liko mūsų bendrove patenkintas. Vidinį tyrimą atlikome, jo rezultatai yra bendrovės vidinė informacija ir užtikriname, kad ėmėmės priemonių, kad panašių nesusipratimų ateityje išvengtume“, – teigė „Omnitel“ išorinės komunikacijos vadybininkas Tadas Jackus.
Paviešinus šią istoriją, į redakciją kreipėsi kitas į detektyvinę istoriją dėl komunikacijų bendrovės patekęs vaikinas. Valentinas Semeškinas pasakojo, kad dar 2010 metų gegužę išvyko gyventi į užsienį, tačiau po poros mėnesių jo vardu buvo pasirašyta sutartis su „Tele2“ ir paimti du mobilieji telefonai. Jis pradėjo gauti laiškus iš pinigų išieškojimo bendrovės, kuri reikalavo grąžinti skolas. Vaikinas pradėjo aiškintis.
„Pasirodo, mano vardu buvo pasirašyta sutartis, nors aš tuo metu buvau užsienyje. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo užregistruota, jog išvykau gyventi į užsienį ir Lietuvoje jokių pajamų neturėjau. Aišku, vėliau sutartis buvo nutraukta. Bet man vis tiek įdomu, kaip darbuotojai galėjo be mano originalaus dokumento sudaryti sutartį“, – stebėjosi V.Semeškinas.
Parašęs pretenziją vaikinas elektroniniu paštu gavo atsakymą iš „Tele2“, jog išties jo vardu neteisėtai, be jo dalyvavimo, buvo pasirašyta sutartis.
Bendrovė atsiprašė, sutartis buvo nutraukta, o daugiau nei dviejų šimtų litų skola panaikinta.
Tačiau V.Semeškinas nesulaukė konkretaus atsakymo, kaip ta sutartis atsirado. „Aš klausiau, kaip bus toliau, ar kreipsis į policiją, nes visgi sutartis buvo sudaryta neteisėtai. Tai jie man atsakė, kad informacija perduota tam tikram įmonės skyriui ir jie aiškinsis. Tai buvo visas jų paaiškinimas“, – sakė pašnekovas.
Vaikinas įtarė, kad dokumentų kopijomis galėjo pasinaudoti jo buvusi žmona, su kuria skyrybos, anot jo, nebuvo iš gražiųjų. Buvusi žmona neigė taip pasielgusi. Tada V.Semeškinas kreipėsi į policiją.
Po kurio laiko gavo atsakymą, jog policija kreipėsi į „Tele2“. Tačiau bendrovė atrašė, kad sutartis nebeegzistuoja, todėl nieko nebebuvo daroma.
Darbuotojų aplaidumas
„Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas teigė, jog šis įvykis yra žinomas. Anot jo, tai įvyko dėl vadybininko klaidos.
„Žinoma, stengiamės išvengti tokių situacijų, bet ne visada pavyksta. Tačiau tokios problemos yra greitai išsprendžiamos ir žmonės nepatiria jokių nuostolių, tik nuotaika galbūt būna sugadinta“, – komentavo A.Baranauskas.
Anot jo, pasirašant sutartis būtinai turi būti tas žmogus, kurio vardu ji yra sudaroma, reikalingi dokumentų originalai.
„Netoleruojame tokių dalykų, tai kenkia ir bendrovės vardui. O su sukčiais susiduria visi operatoriai“, – pripažino A.Baranauskas.
Pasak jo, darbuotojų klaidos vertinamos individualiai. Pasitaiko atvejų, kad jie yra atleidžiami. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Albinas Strumyla teigė, jog tokių atvejų pasitaiko.
Dažniausiai suktybė paaiškėja, kai ateina skolos už sąskaitas, tada pradedama aiškintis.
Neretai sukčiavimai yra atskleidžiami. Pareigūnas sakė, jog tokios sutartys sudaromos dėl telekomunikacijų bendrovių darbuotojų aplaidumo, nes jie nepaprašo dokumentų originalo.
Gauna skundų
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Jonas Ūsas teigė, kad gaunama įvairaus pobūdžio skundų dėl telekomunikacijų bendrovių paslaugų ir prekių.
Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl iš telekomunikacijų bendrovių įsigytų mobiliųjų telefonų ir kompiuterių netinkamos kokybės, garantijos termino ar netinkamos informacijos apie prekę suteikimo. Tokie skundai sudaro apie 4–5 proc. visų gaunamų skundų dėl vartojimo prekių ir paslaugų.
Pasak jo, vartotojas, rinkdamasis prekę ar paslaugą, turi atkreipti dėmesį į informaciją, kuri yra pateikiama, neskubėti priimti sprendimo dėl konkretaus modelio ar paslaugos, atkreipti dėmesį į sutarties, kurią ketina pasirašyti, terminą, paslaugų teikimo kainas ir pan.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad sutartys dėl paslaugų ar prekių įsigijimo gali būti sudaromos ir telefoninio pokalbio metu ar naudojant kitas ryšio priemones.
