Iki šiol uostas buvo atleistas nuo pelno mokesčio. Už tai direkcija turėjo remti socialinius projektus, kurių grąža – nulinė. Pavyzdžiui, skulptūrų statymas ar mažųjų laivelių prieplaukų statymas.
„Jeigu būtų apsispręsta iš valstybinių įstaigų paimti pusę pelno gerokai įstrigtų investiciniai projektai. Mūsų lėšų paskirstymas suplanuotas ateinantiems trims metams“, – teigė uosto vadovas Eugenijus Gentvilas. Anot jo, jeigu būtų apsispręsta nukreipti dalį pelno į valstybės iždą, ateityje uostas gali ir nebeatlikti socialinių funkcijų.
Uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas suabejojo, ar valstybės rinkliavas apskritai būtų galima prilyginti pelnui.
Prognozuojama, kad šių metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelnas sieks apie 83 mln. Lt. Netekus pusės šios sumos kai kurie projektai įstrigtų. Kaip, pavyzdžiui, valčių prieplaukos statyba. Projektuotojai buvo paskaičiavę, kad jai reikės apie 39 mln. Lt. Maždaug 10 mln. Lt skirtų Europos Sąjungos fondai.
Anot E.Gentvilo, Vyriausybei nutarus pusę pelno nukreipti į šalies biudžeto kišenę, tektų peržiūrėti dalį projektų.
