Seimo narių teigimu, yra pakankamai duomenų daryti pagrįstą išvadą, jog vykdant statybos darbus buvo pažeistas viešasis interesas. Pasak įstatymų leidėjų, Klaipėdos uosto direkcija, užsakydama Šventosios uosto statybos darbų projektą, turėjo numatyti ir įvertinti visas aplinkybes, jog iškasus uosto įplaukos kanalą būtina sutvirtinti kanalo krantus, tačiau to nebuvo padaryta. Dėl to kanalas buvo užterštas smėliu, ir dabar šalis turi neveikiantį uostą.
Užteršto kanalo valymo darbus iš dalies turės apmokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uostas, t.y. valstybinė įmonė, nes statybų rangovas, Latvijos bendrovė „BGS“ prisiėmė tik dalį atsakomybės dėl įvykio.
Uosto direkcija darbams panaudos dalį numatyto rezervo sumos, kuri, kaip teigiama, dar nėra panaudota, taip pat lėšas, sutaupytas vykdant pirminius statybos darbus. Seimo nariai nesutinka, jog Klaipėdos valstybinis jūrų uostas nuostolių nepatirs, kadangi tai yra tik darbų pradžia, be to nuostoliai gali atsirasti ateityje, kai rezervo ir sutaupytos lėšos jau bus panaudotos.
Pasak vieno iš kreipimosi į prokuratūrą iniciatorių, Seimo nario Broniaus Paužos, jau tapo įprasta, kad atsakingi pareigūnai, ar valstybinių įmonių darbuotojai, asmeniškai neatsako už savo aplaidumą bei didelius nuostolius, kuriuos patiria valstybė. „Nustatyta, jog viena iš įvykio priežasčių – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojų aplaidumas. Atsakingi už projekto priežiūrą uosto darbuotojai apie statybos darbų nukrypimus nuo projektinės dokumentacijos laiku neinformavo uosto vadovybės, o vadovai nepakankamai kontroliavo savo pavaldinius. Mūsų nuomone, dėl užteršto kanalo ir patirtų nuostolių didelė dalis atsakomybės, tame tarpe ir materialinės, turėtų tekti konkretiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojams“, – pabrėžė B.Pauža.
Skundą pasirašiusių Seimo narių teigimu, prokuratūra turi teisę ir prievolę ginti viešąjį interesą, pvz., turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu.
