Anot prekeivių, kasos aparatai prekyvietėse visai nepasiteisino ir valstybės kišenės surenkamais mokesčiais nepripildė. Taip vakar tikino ir Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė, dalyvavusi pasitarime Vyriausybėje.
„Laikas analizuoti pasekmes, juk visi matome, kad nieko gero nedavė šis žingsnis. Tiek verslui, tiek valstybei, tiek žmogui“, – įsitikinusi 141 šalies turgavietei atstovaujanti A.Janavičienė. Pasak jos, turgavietėse įvedus kasos aparatus žymiai sumažėjo apyvarta, turgavietės nebetenka prekeivių.
Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia kitokius duomenis. Jau pirmieji mėnesiai pademonstravo, jog tikroji apyvarta turgavietėse buvo slepiama. Kitaip vargiai paaiškinsi, kaip kai kurių turgaus prekeivių prekybos apimtys atsiradus aparatams staiga patrigubėjo ar net išaugo penkis kartus.
Aparatus vežiojasi į namus
Uostamiesčio Senasis turgus antradienio rytą beveik tuščias. Prekeiviai guodėsi per kelias valandas pardavę mėsos vos už kelis litus. Turgaus darbuotojų gretos taip pat praretėjusios. Dalis prekeivių, numatydami, jog tokią dieną prekyba gali būti prasta, tiesiog neatvažiuoja. Keli vyresnio amžiaus darbuotojai, taip ir neperpratę aparatų, nusprendė daugiau turguje nebedirbti.
„Iš esmės niekas nepasikeitė. Piketavom piketavom, o vyriausybė vis tiek padarė, kaip jai reikėjo. Tačiau jau dabar aišku, kad aparatai padarė daugiau nuostolių, nei planuota gauti pajamų. Ne iš mūsų, turgininkų, jie gali milijonus susirinkti“, – piktinosi vienas Senojoje turgavietėje mėsos gaminiais prekiaujantis vyras.
Šimtaprocentinę kompensaciją aparatui gavęs prekiautojas įsitikinęs, kad labiausiai laimėjo šių kasos aparatų gamintojai. Vyriausybė jiems pirkti numatytus per 2 mln. Lt, anot pašnekovo, vargu ar atgaus surenkamais mokesčiais.
Jis guodėsi, kad aparatai suteikia tik papildomų rūpesčių, tačiau kartu pripažino, kad skatina būti atsakingesnius.
Po darbo dienos prietaisą reikia gabentis namo, kitą dieną reikia vėl jį atsivežti – palikti turgavietėje negalima.
„Kol kas tie aparatai veikia, bet bijome, kaip bus, kai prasidės šalčiai. Turgaus patalpos nešildomos, ar tik jie nesuges“, – svarstė šviežią mėsą pardavinėjanti Nerutė.
Anot jos, jau anksčiau turgaus prekeiviai buvo uoliai tikrinami mokesčių inspektorių, įvairių tarnybų, todėl piktnaudžiauti niekas nedrįso. „Kartais jau pasitikdavo mus prie durų, atvažiuodavo greičiau už mus“, – prisiminė pašnekovė.
Tikrintojai neatlyžo ir dabar. Keli prekiautojai jau gavo baudas, jog neišmušė čekių.
Prekeivių gretos retėja
Naujojo turgaus vadovas Liudas Butautas pastebėjo, kad atsiradus aparatams turguje prekeivių sumažėjo maždaug 30 proc.
„Kartu ir turgus praranda pajamas. Žmonių turguje nėra – likę tik keli pensininkai, vos išgalintys dešros nusipirkti. Perkamoji galia yra smarkiai kritusi. Gal tik šeštadieniais pajaučiame, kad esame turgus. Kitomis dienomis tuščia – juk visi išvažinėję“, – apgailestavo turgaus direktorius.
Senamiestyje įsikūrusio Senojo turgaus vadovė Roma Kubilienė prisiminė, kad prieš kelerius metus atėję nauji prekiautojai pirmiausia klausdavo, ar yra turgavietėje vietos. Dabar pirmasis klausimas būna – ar reikia kasos aparato.
„Liko tik ištvermingieji. Senamiestyje pirkėjų sumažėjimą dar labiau jaučiame – iš visų pusių esame apstatyti mokamomis aikštelėmis. Tik šeštadienį būna gražu, kai žmonių daugiau“, – teigė R.Kubilienė.
Apyvarta šoktelėjo
Nuo gegužės 1-osios kasos aparatai įvesti dengtose turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais. Vyriausybė tikino, kad kasos aparatai prekybininkams palengvins vesti apskaitą, naudos turės ir vartotojai, kurie galės įrodyti, kur ir kada pirko nekokybišką prekę. Taip pat tikėtasi, kad aparatai padės biudžetą papildyti maždaug 100 mln. Lt.
Kaip pasakojo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Andrejus Cukanovas, stebint kasos aparatais prekiaujančių asmenų apskaitomų pajamų pokyčius buvo periodiškai tikrinami atsitiktinai pasirinkti pardavėjai.
Palyginus šių prekeivių pardavimų apimtis praėjusių metų ir šių metų rugpjūčio mėnesiais netrukus paaiškėjo, kad šiemet apyvarta augo maždaug 23 proc.
Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje iš 7 atrinktų prekeivių vieno pardavimų apimtys šį rugpjūtį išaugo trigubai, kito – 78 proc., kitų – iki 10 proc. Štai Kauno apskrityje vieno prekeivio apyvarta atsiradus aparatui ūgtelėjo 5,5 karto. Panašios tendencijos, kai apyvarta išaugo labai stipriai, stebėtos ir kitose apskrityse.
Mokesčių inspekcija kartu analizavo, kaip skyrėsi pardavimų duomenys turgavietėse šią ir praėjusią vasarą. Uostamiesčio specialistai, išanalizavę 25 prekiautojų apyvartą, tikino, kad šiemet pardavimai padidėjo vidutiniškai 24 proc.
Klaipėdos turgūs nusileidžia tik Vilniui
Ūkio ministerijos duomenimis, prekyba turgavietėse 2009-aisiais sudarė apie 1,1 mlrd. Lt. Daugiau nei pusę šios sumos sudarė prekyba maisto produktais. Pernai maisto produktų pardavimai turguose sumažėjo maždaug 7 proc. iki 540 mln. Lt.
Vilniaus turgavietėse apyvarta siekia apie 333 mln. Lt (apie 30 proc. visos šalies turgų), Klaipėdos – 227 mln. Lt (20 proc.), Kauno – 166 mln. Lt (apie 15 proc.).
Klaipėdos mieste iki rugsėjo 27 d. yra įregistruotas 281 elektroninis kasos aparatas, 227 gyventojai buvo kreipęsi dėl kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensacijos.