Nedidelėje „Carito“ nakvynės namų dienos centro salėje susitikimo su meru Artūru Zuoku laukė kelios dešimtys čia nuolat besilankančių vilniečių. Kiekvienas iš jų troško ne tik paspausti merui ranką, bet ir išpasakoti savo bėdas bei paprašyti pagalbos. Visi kaip susitarę tvirtino norį darbo ir stogo virš galvos – nakvynės namuose gyventi nėra blogai, tačiau tai tik laikina pastogė.
Bėdos, bėdos, bėdos...
Merui labiausiai rūpėjo, ar šie žmonės neturi bėdų su alkoholiu ir kiek metų bei kodėl niekur nedirba.
Viena moteris, kuriai kiek daugiau nei 50 metų, guodėsi nakvynės namuose gyvenanti su trisdešimtmečiu sūnumi, o darbo negalinti susirasti vien dėl to savo amžiaus. „Visi nori žmonių iki 45 metų. Niekur nepriima, o iki pensijos dar toli. Jeigu dirbčiau, pataupyčiau ir išsinuomotume kokį kambarį, juk čia tik laikinai gali gyventi“, – savo bėdas dėstė moteris.
Kai kurie nakvynės namuose gyvenantys žmonės laukia eilėje gauti socialinį būstą, tačiau teigė praradę viltį kada nors turėti nors tokius namus. Čia jų paguosti negalėjo ir meras, paaiškinęs, kad šiuo metu bendroje eilėje yra apie 5 tūkst. laukiančiųjų, o naujų socialinių būstų artimiausiu metu atsiras tik apie 120–130, nes tiek butų bus trijuose naujai statomuose namuose Naujojoje Vilnioje.
Trys laimingieji
Vis dėlto bent keli šiuo metu nakvynės namuose gyvenantys asmenys jau artimiausiu metu gali sulaukti realios pagalbos. Meras su nakvynės namų socialiniais darbuotojais sutarė pabandyti į normalų gyvenimą sugrąžinti tris vyrus.
Vienas kažkada dirbo fotografu, kitas – buvęs muzikantas, trečiasis daug metų dirbo vairuotoju, tačiau įveikęs insultą ir vėžį dabar priverstas dienas leisti vaikščiodamas po miestą, o naktis – nakvynės namuose.
Ieškos, kaip padėti ir kitiems
„Vienas, kitas, trečias, penktas žmogus ir mes, duok Dieve, bent daliai šių žmonių atkursime žmogiškąjį orumą, jie bus kitokie. Visi jie sako norintys dirbti tam tikrą darbą, todėl gal galima padidinti viešųjų darbų apimtis, dar kažką pasiūlyti, kad šie žmonės bent jau prasmingai praleistų dieną, tarnaudami visuomenei, miestui ir gaudami tam tikras pajamas“, – svarstė A.Zuokas.
Mero teigimu, konkreti pagalba dabar bus pasiūlyta vos keliems, tačiau miestas ieško sprendimų, kaip padėti visiems, kurie dėl tam tikrų aplinkybių atsidūrė gatvėje ar nakvynės namuose, bet norintiems kabintis į gyvenimą. „Tai yra žmonės ir vienoki ar kitokie netradiciniai būdai gali sukurti sėkmingas istorijas, kurios taptų pavyzdžiu kitiems“, – teigė meras.
Ne tik nakvynė
12 metų gyvuojančiuose „Carito“ nakvynės namuose šiuo metu nuolat nakvoti gali 68 žmonės.
Dar yra šešios vietos skirtos išskirtiniams atvejams. Tai ypač praverčia, kai žmonės staiga netenka namų, tarkime, nutikus nelaimei. Per metus čia apsilanko apie 250 skirtingų asmenų. Namuose veikia ir dienos centras, kur namų neturintys asmenys gali leisti dienas. Socialiniai nakvynės namų darbuotojai stengiasi šiuos žmones ne tik apnakvindinti, bet ir padėti ieškoti darbo, nuolatinių namų, neprarasti socialinių įgūdžių.
