Ketinimų rimtumą byloja ir faktas, kad specialiai sudaryta darbo grupė šiuo metu jau rengia verslo planą įmonei steigti. Numatyta, kad jis turėtų būti baigtas dar iki šių metų galo.
„Šiuo atveju taksi veiklą mes suprantame kaip dar vieną iš viešojo transporto rūšių ir priemonių. Taksi teiktų tas paslaugas, kurių negali viešasis transportas“, – dienraščiui pasakojo A.Zuokas.
Apie naujos įmonės veiklos specifiką ir paslaugos kainas kol kas nekalbama, tačiau meras užtikrino, kad įmonė siektų minimalaus pelno.
Savivaldybės įsteigtos taksi įmonės pagrindu taptų miesto automobilių parko pertvarka. Jei užmojai virstų realybe, Vilniaus miesto savivaldybė taptų pirmąja institucija, atsisakiusia savo automobilių. Vadinasi, meras, vicemerai, departamentų vadovai iš dalies liktų be tarnybinio transporto.
Apie naujos įmonės veiklos specifiką ir paslaugos kainas kol kas nekalbama, tačiau meras užtikrino, kad įmonė siektų minimalaus pelno.
„Jiems būtų skirti taksi automobiliai, kurie, reikalui esant, vežiotų savivaldybės pareigūnus arba įstaigų vadovus, o laisvu laiku veiktų kaip legalus taksi. Kitaip tariant, keistume savo automobilius ir darytume juos taksi“, – savo viziją pristatė A.Zuokas.
Atlikus savivaldybės darbuotojų apklausą, esą paaiškėjo, kad automobilių jiems reikia tik 50 proc. darbo laiko. Likusią laiko dalį automobiliai stovi garaže nenaudojami, o vairuotojai laukia, kol taps reikalingi.
Imtis nuosavo taksi verslo savivaldybę esą pastūmėjo sudėtinga situacija privačiajame taksi verslo sektoriuje. Pastaruoju metu savivaldybė sulaukia ypač daug skundų iš taksi paslaugų kokybe nusivylusių klientų: miestiečių, svečių iš užsienio, galimų investuotojų. Dažniausiai skundžiamasi dėl taksistų sukčiavimo, kai iš keleivių reikalaujama didesnės sumos nei priklausytų.
„Be to, taksi automobilių techninė būklė labai prasta. Didžiausia bėda ta, kad šiandien savivaldybė neturi įstatyminių galių realiai kontroliuoti ir prižiūrėti taksi verslą, kaip daroma iš esmės visose Europos valstybėse. Minėta teisė sutelkta Susisiekimo ministerijoje arba perkelta į įstatymus. Pavyzdžiui, dažnai klausiama, kodėl savivaldybė negali numatyti maksimalių tarifų, kaip yra kitose pasaulio šalyse? Kodėl negali numatyti vieno tarifo iš oro uosto iki miesto centro? Todėl, kad, deja, įstatymu iš mūsų tokia teisė atimta“, – apgailestavo A.Zuokas.
