„Norime paskelbti svarbią žinią – nuo vasaros kalbėdami ir diskutuodami su „Dalkia Eastern Europe“ vadovais pasiekėme susitarimą, kurį dabar patvirtino J.Sacreste. „Dalkia Eastern Europe“ pasirengusi investuoti 500 mln. Lt į naujos biokuro jėgainės statybą Vilniuje. Tai didžiausia pastarųjų trejų metų investicija Lietuvoje“, – po susitikimo sakė A.Zuokas.
Jėgainė, kurioje būtų deginamas biokuras, leistų, A.Zuoko teigimu, vilniečiams šilumos kainą sumažinti 20 proc., kadangi 60 proc. šilumos energijos Vilniuje būtų gaminama naudojant biokurą ir atsisakant brangių rusiškų dujų.
„Šis mūsų susitarimas yra gana laisvas, „Dalkia Eastern Europe“ jokių sąlygų nekelia, savivaldybė jokių įsipareigojimų neturės. Tarkim, tokių, kaip buvo kalbama apie šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimą“, – tvirtino A.Zuokas.
Sostinės meras artimiausiu metu žada projektą pristatyti premjerui Andriui Kubiliui. Tikimasi dar šiemet pradėti jėgainės statybas. Ji turėtų būti baigta per trejus metus. Jeigu visos institucijos dirbs darniai – gal dar greičiau. Jėgainė būtų pastatyta šalia dabartinės trečiosios termofikacinės elektrinės Jočionyse, šalia Gariūnų.
J.Sacreste tvirtino, kad „Dalkia Eastern Europe“, kaip šilumos tiekėjams, rūpi aukšti energijos gamybos kaštai ir jie esą jaučia pareigą ieškoti galimų sprendimų, kaip juos sumažinti. Vienas iš būdų – keisti kuro rūšį pigesne.
„Šiuo metu dujų kaina yra triskart didesnė negu biokuro. Europoje aiškėjo tendencijos skatinti žaliąjį kurą. Tai atitinka ir Lietuvos energetikos strategiją. Mes manome, kad ilgalaikėję perspektyvoje biokutas tikrai konkuruos su dujomis. O jeigu bus renovuoti seni daugiabučiai, bus galima galvoti apie visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų“, – teigė J.Sacreste.
Anot J.Sacreste, jeigu Vilniuje 60 proc. šilumos energijos bus pagaminama naudojant biokurą, tai atitiks Skandinacijos lygį.
A.Zuoko teigimu, Prancūzijos bendrovei labai svarbu, kad projektui pritartų Vyriausybė.