Kauno šviesoforai strigti pradėjo pirmadienį. Kaip 15min.lt sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras, staiga pasikeitus temperatūrai šviesoforuose susidaro kondensatas, kuris veikia įrenginius. Tačiau situacija esą kontroliuojama ir mieste neveikia vos vienas kitas šviesoforas.
Keičia lempas
Vilniuje kol kas didesnių problemų dėl šviesoforų nekilo, tačiau šiokių tokių gedimų taip pat pasitaikė. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus vadovo Jevgenijaus Solovjovo teigimu, sostinėje šviesoforai šalčio metu veikia gerai. „Pasitaikantys techniniai gėdimai dėl perdegusių šviesoforo lempų greitai šalinami ir nesukelia esminių eismo sutrikimų“, – tvirtino J.Solovjovas.
Eismo srautus mieste stebinčio skyriaus vadovas taip pat pastebėjo, kad centrinėje miesto dalyje sumažėjo kamščių, transporto srautai sumažėję. Taip galėjo atsitikti ir dėl to, kad dalis vairuotojų paprasčiausiai buvo priversti savo automobilius palikti namuose, nes nesugebėjo jų užvesti.
Autobusų variklius šildo naktimis
Stiprėjantys šalčiai kol kas didelių nepatogumų sostinės visuomeniniam transportui nepridarė, tačiau autobusų ir troleibusų parkai pasiruošę galimiems netikėtumams. Labiausiai susirūpinę autobusų vairuotojai, nes esant tokiai žemai temperatūrai sunku užvesti autobusų variklius.
Anot bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio, kol kas nei autobusai, nei troleibusai dar nestoja, tačiau papildomų problemų jau iškilo, kai orai taip šąla. „Autobusai, pastovėję per naktį ar savaitgalį, kai šaltis toks didelis, sunkiau užsiveda, reikia papildomo pasirengimo, norint jų variklius rytais užvesti. Naktį darbuotojai variklius įjungia, užvedę palaiko, kad šiltesni būtų iš ryto. Esame pasiruošę ir akumuliatorių pakroviklius, ir vilkiką, jeigu kai kurie autobusai neužsivestų“, – teigė G.Nakutis.
Ankstesniais metais iškildavo problemų ir dėl degalų, kadangi dyzelis kartais teisiog užšaldavo, tačiau to nebepasitaiko. „Degalus perkame kokybiškus, esame parengę pirkimams reikalavimus, todėl nekokybiškų nepasitaikė. Tačiau jeigu oras atšaltų iki 32-35 laipsnių šalčio, negarantuočiau, kad degalai neužšaltų“, – aiškino „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas.
Užšąla durys
Troleibusams daugiausia problemų kyla dėl oro sistemų veikos. „Tokių bėdų turi ir autobusai. Jeigu orai būna drėgni ir staiga paspaudžia dideli šalčiai, oro sistemoje lieka drėgmės, jis kondensuojasi ir užšąla, durys neužsidaro ir neatsidaro. Tačiau šiemet nebuvo drėgna, kai pradėjo stipriau šalti“, – sakė G.Nakutis.
Tiesa, ypatingu komfortu viešojo transporto keleivių niekas nelepina – autobusuose ir troleibusuose gal ir nėra taip šalta, kaip lauke, tačiau ir neypatingai šilta. Ypač senuose autobusuose ir troleibusuose, kurių Vilniaus gatvėse važinėja daugiausia.
„Kai oras šaltesnis negu 15 laipsnių šalčio, sunku prišildyti saloną. Naujesni troleibusai ir autobusai yra su stiklo paketais, šildymo sistema efektyvi, todėl juose būna kur kas šilčiau. O senesnius gaminant nebuvo numatyta, kad jie turės važinėti esant dideliems šalčiams. Iš kitos pusės – tokių didelių šalčių nelabai dažnai būna ir jie neilgai trunka“, – teigė G.Nakutis.
Tačiau vėsoka ne tik keleiviams, nėra per daug šilta ir vairuotojams, troleibusų ar autobusų kabinose praleidžiantiems visą darbo dieną. Tuose troleibusuose ir autobusuose, kuriuose yra uždaros kabinos, pastatytos papildomos krosnelės, jeigu kabinos atviros – jose gerokai vėsiau.
Reikalauja efektyvaus šildymo
G.Nakutis tvirtino, kad perkant naujus autobusus ar troleibusus itin atsižvelgiama, kad transporto salonas efektyviai šildomas. „Tuose 18 autobusų, kuriuos šiemet ketiname įsigyti iš Europos Sąjungos pinigų, tikrai bus šilta, taip pat ir troleibusuose“, – sakė G.Nakutis.
Direktorius patikino, kad lietuviškas troleibusas „Amber“ važinėja be trukdžių, tačiau ar jame yra pakankamai šilta, jis nežinojo.