Oreivystės centro direktorius plėtrai Aurimas Vengrys aiškina, kad tai lemia patogi mūsų sostinės geografinė padėtis ir tai, kad turime tik vieną ne itin intensyviai dirbantį oro uostą.
Kitur trukdo oro uostai
„Europos sostinės yra paprastai labai dideli miestai, todėl centre pakilęs oro balionas fiziškai negali išskristi už miesto ribų, kyla problemų nusileisti. Antra problema yra oro uostai. Tarkim, Paryžiuje, Londone yra ne vienas oro uostas, kurie dirba labai intensyviai, ir balionams nelabai yra ten vietos. Trečia problema – geografinė padėtis. Pavyzdžiui, Ryga ir Talinas – prie pat jūros. Tad gali tekti leistis jūroje“, – oreivystės niuansus A.Vengrys.
Vilniuje skraidyti oro balionais yra patogu: pakilę centre balionai lengvai pasiekia miesto pakraščius, jūra yra net už 300 km, todėl jos taip pat nepasieksi.
Oreiviai teigia bendradarbiaujantys su oro uostu, Civilinės aviacijos administracija, skrydžius reguliuoja Skrydžių valdymo centras. „Prieš kiekvieną skrydį turime pateikti skrydžio planą, gauti daug visokių leidimų, bet nepaisant to, viskas vyksta labai sklandžiai – danguje ir lėktuvai telpa, ir balionai, visi prasilenkiame, vieni kitiems pamojuojame ir draugiškai gyvename“, – juokavo A.Vengrys.
Pajuto krizę
Skraidymo oro balionais sezonas paprastai prasideda balandį, o baigiasi spalį. Būtent tada ateina tikras lietuviškas ruduo su žemais, tirštais debesimis, rūku, blogėja matomumas, todėl oro balionai nebekyla. Tačiau didžiausi skraidymo mėgėjai į dangų gali kilti ir sausį ar vasarį.
A.Vengrys pripažino, kad ekonominė krizė sudavė smūgį ir oreivystei – pastaraisiais metais mažiau žmonių nori įgyti piloto licenciją. „2007–2008 metais per metus mokinių turėjome po 19–20, dabar jų mažiau. Tai lėmė tik ekonominiai dalykai, kadangi žmonių noras skraidyti nemažėja. Gal tik jie buvo priversti pasispausti, paskaičiuoti pinigus ir juos skirti svarbesniems dalykams“, – svarstė A.Vengrys.
Tačiau skrydžių nemažėja. Be tų, kurie įsigyja bilietus, oreiviai teigia skraidinantys ir savo draugus, bičiulius, vyksta įvairios varžybos.
Oreiviai sutinka, kad paskraidyti oro balionu nėra pigus malonumas – valandos trukmės skrydis kainuoja 399 Lt. Tiesa, už šią sumą keleiviai gauna ir daugiau pramogų: krikštynas pagal oreiviškas tradicijas, pirmojo skrydžio sertifikatą, šampano, keleivių draudimą, keleivis parvežamas į starto vietą.
„Gali būti ir daugiau malonių staigmenų, priklausančių nuo piloto improvizacijos, – pakilimas į kilometro aukštį, skrydis medžio viršūnėmis nusiskinant kankorėžį, skrydis palei vandens paviršių. Tiems, kuriems labai svarbu kaina, o ji svarbi visiems, rengiamos akcijos. Norime, kad šis aristokratiškas užsiėmimas nebūtų vien ponų „išmyslas“, o būtų prieinamas visiems“, – tikino A.Vengrys.
