Klausimas dėl Tibeto skvero Užupyje kelis kartus svarstytas Vilniaus miesto tarybos posėdžiuose ir vis atsirasdavo prieštaraujančių. Vieniems tarybos nariams atrodė, kad tokio skvero kaimynystė nepuoš Šv.Onos bažnyčios, kitiems – kad tai gali pabloginti santykius su Kinija. Vis dėlto gegužės 26–ąją buvo priimtas teigiamas sprendimas ir leista skverą pavadinti Tibeto vardu.
Anot projekto iniciatorių, Tibeto laisvės rėmimo grupės narių, simboliška, kad Tibeto skvero atidarymas vyko Lietuvos istorijai ir jos žmonėms itin svarbią dieną – birželio 15–ąją, minint Lietuvos okupacijos ir genocido dieną. Būtent tada prasidėjo masinis lietuvių tautos naikinimas, trėmimai ir veik pusę amžiaus trukusi sovietinė okupacija, pasibaigusi Dainuojančia revoliucija.
„Tibeto skveras Užupyje – tai ne tik unikalios Tibeto kultūros bei religijos pagerbimas ir simbolinis jų įprasminimas. Tai ir solidarumas su ištremta tibetiečių tauta, kurios kančios istorija, prasidėjusi 1949 metais raudonajai komunistinės Kinijos armijai įsiveržus į Tibetą, tęsiasi ir šiandien“, – sakė grupės atstovė Rūta Norkutė.
Lietuva Tibeto klausimu laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos, kurios esmė – „vienos Kinijos“ politika, pagrįsta Kinijos teritorinio vientisumo pripažinimo principu. Tačiau Lietuva kartu su kitomis ES šalimis pasisako už Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų dialogą ir taikų santykių sureguliavimą, siekiant tvaraus sprendimo, gerbiant Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą.
Atidarymo ceremonijoje be svečių iš Lietuvos dalyvavo ir Dalai Lamos XIV atstovas Šiaurės Europos, Lenkijos ir Baltijos šalims Thubtenas Samdupas.