Anot sostinės vicemero Romo Adomavičiaus, norint pagerinti viešojo transporto paslaugas Vilniuje, reikėtų jau šiemet pradėti savivaldybės įmonių „Susisiekimo paslaugos“, „Vilniaus autobusai“ ir „Vilniaus troleibusai“ sujungimą į vieną municipalinę viešojo transporto įmonę.
Mažėtų išlaidos
„Tai palengvintų administravimą, sumažintų sąnaudas ir panaikintų tuos nesveikus konkurencinius santykius, kuriuos net sunku įvardyti – atrodo, lyg šeimoje, kurioje kiekvienas vaikas stengiasi gauti kuo daugiau. Turėtų būti viena bendra savivaldybės įmonė, kuri būtų valdoma iš vieno centro, nereikėtų konkuruoti dėl maršrutų, išsispręstų santykiai su privačiais vežėjais, kurie kartais turi net geresnes sąlygas negu savivaldybės įmonės“, – sakė vicemeras.
Anot R.Adomavičiaus, būtina racionaliai suskaičiuoti, kiek ir kokio transporto Vilniaus miestui reikia, kuo gali aprūpinti savivaldybė, o kur reikia privačių investicijų. „Visi turi dirbti vienodomis sąlygomis: visur turi galioti elektroninis bilietas, vedama teisinga apskaita, mokami mokesčiai. Tada būtų galima galvoti ir apie skirtingą mokėjimą už kelionę – važiuojantys kelias stoteles galėtų mokėti mažiau, negu tie, kurie važiuoja didelį atstumą“, – sakė R.Adomavičius.
Tačiau vicemero siūloma idėja neatrodo patraukli įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovui Gintui Bliuvui. Anot jo, Europos šalys renkasi trijų pakopų sistemą: savivaldybės yra paslaugų užsakovės, transporto agentūra organizuoja veiklą, konkursus, o vežėjai, juos laimėję, veža keleivius.
Reikia konkurencijos
„Man neatrodo tinkama sujungti visus į vieną krūvą, nes tarp vežėjų turi atsirasti konkurencija, o tam reikia skelbti konkursus, kuriuose dalyvautų ir privačios įmonės. Tada gal net ir bilietų kaina sumažėtų. Bet tada atsirastų kita problema – tokia schema veikia tuomet, kai miestas vežėjams skiria pakankamai lėšų“, – sakė G.Bliuvas.
Anot jo, tokių įsiskolinimų vežėjams, kaip kad Vilniuje, nėra jokioje kitoje kaimyninių šalių sostinėje. Šiuo metu savivaldybės skolos „Vilniaus troleibusams“ ir „Vilniaus autobusams“ siekia daugiau negu 100 mln. Lt. Tikimasi, kad bendrovėms pavyks šias skolas parduoti bankams ir taip gauti lėšų išgyvenimui. Tuomet savivaldybė skolas turės grąžinti bankams.
G.Bliuvas sakė suprantantis, kad tokia išeitis siūloma dėl sunkios padėties, susidariusios viešojo transporto įmonėse. „Aš sutinku, kad reikėtų galvoti, kaip mažinti viešojo transporto sistemos sąnaudas, nes didžiulės dvi įmonės nėra itin ekonomiškos, turi didžiules teritorijas, pastatus, kurių išlaikymas didina pervežimo savikainą. Tačiau sujungus visas įmones į vieną darinį niekas nebesirūpintų privačių vežėjų pritraukimu“, – įsitikinęs G.Bliuvas.