Tiesa, miesto mero Raimundo Aleknos manymu, svarbu rekonstruoti tai, ką jau turime, o ne pradėti ar tęsti niekaip nesibaigiančias naujų objektų statybas, o jo pavaduotojai vis dėlto linkę pirmenybę teikti naujoms statyboms.
Kalbėdamas apie šių metų pagrindinius darbus, meras pabrėžė, kad daugiau dėmesio ir pinigų reikia skirti ne stadionų ar kitų naujų sporto ar kultūros erdvių statyboms, o meno ir sporto kolektyvams išlaikyti. „Statome ir niekaip nepastatome stadiono, o galėtume skirti tuos pinigų sportininkams, trenerių atlyginimams, treniruočių sąlygoms gerinti, pagerinti tas erdves, kurias jau turime. Geriau pinigų skirti jau esantiems baseinams, maniežams, kad jie galėtų atnaujinti patalpas, bet mes neretai elgiamės kaip barbarai – užimame erdves, nugyvename ir statome naujas“, – sakė meras.
R.Aleknos teigimu, šiais metais Vilniuje nebus investuojama į tuos objektus, kurių iki metų pabaigos nepavyks baigti. Tačiau Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybas, kurių pabaiga numatyta 2014 metais, meras priskyrė prie svarbiausių šiųmečių darbų.
Prireiks privačių investuotojų pagalbos
Mero pavaduotojas Romas Adomavičius kaip vieną iš šių metų prioritetų įvardijo būtent Nacionalinio stadiono statybas. Anot vicemero, nebaigtas stadionas yra „tiek Vilniaus, tiek visos Lietuvos skausmas ir liūdesys“. „Galimybių studija yra atlikta, tereikia priimti sprendimus ir statyti stadioną toliau“, – teigė R.Adomavičius.
Miesto ūkį kuruojantis vicemeras tvirtino, kad Vilniuje šiuo metu jau pradėta įgyvendinti ar yra parengta daug projektų, kuriuos šiemet būtina tęsti. Tai ir baigiama diegti elektroninio bilieto sistema, ir viešojo transporto sutvarkymas, ir gatvių apšvietimas, kurį būtina atnaujinti.
„Dar reikia parengti dokumentus, paskelbti konkursą, bet mes galėtume apšviesti miestą tris kartus pigiau. Dabar mums tenka kasmet už elektros energiją miestui apšviesti sumokėti apie 12 mln. Lt, o pakeitę senus šviestuvus naujais mokėtume vos 3,5 mln. Lt. Paties projekto kaina siektų apie 100 mln. Lt“, – naujo projekto pranašumus vardijo vicemeras.
Tačiau tam būtina pritraukti privačių investuotojų. Jų pagalbos, anot R.Adomavičiaus, tikimasi ir įgyvendinant kitus projektus: statant naujas požemines automobilių stovėjimo aikšteles miesto centre, atnaujinant sostinės gatvių dangas.
Nori naujų sporto aikštynų ir Tautos namų
Kultūrą ir sportą kuruojančio vicemero Gintauto Babravičiaus manymu, šiais metais galėtų būti pradėtos ir naujų objektų statybos. Anot jo, Vilnius neturėtų paleisti atsiradusios galimybės pastatyti miesto stadioną, kuris bus reikalingas net ir tuo atveju, jei pavyks baigti Nacionalinį stadioną, ketinama baigti tvarkyti dviejų mokyklų sporto aikštynus, gavus pinigų iš Europos Sąjungos fondų sutvarkyti Jomantų parke esantį stadioną.
„Dar esame svarstę Lazdynų baseino renovavimo galimybes. Bet miestas dar turi apsispręsti, kokiu keliu eiti – ar renovuoti baseiną patiems, ar ieškoti privataus investuotojo. Linkstama į tai, kad renovuosime patys, nes paprastus darbus galime atlikti ir mes, o į tarptautinius reikalavimus atitinkantį centrą jau investavo Kaunas, sportininkų poreikiai bus patenkinami ten“, – sakė G.Babravičius.
Paklaustas apie svarbiausius kultūros srities darbus, G.Babravičius taip pat labiausiai akcentavo tai, ką dar reikia pastatyti – tai ir Tautos namai, planuojami ant Tauro kalno, ir Modernaus meno centras, kurį inicijuoja verslininkas Viktoras Butkus.
Prioritetas – žemės grąžinimui
Trumpiausiai – tik nuo gruodžio vidurio – vicemero pareigas einantis Jaroslavas Kaminskis, kalbėdamas apie šių metų būtiniausius darbus, išskyrė kiek kitokius prioritetus. Anot jo, savivaldybė privalo pasirūpinti, kad visiems savininkams pagaliau būtų suplanuoti ir grąžinti žemės sklypai, gerinamos gyvenimo sąlygos. „Būtina tiesti vandentiekio, kanalizacijos tinklus į tokius rajonus kaip Markučiai. Juk tai beveik Vilniaus centras, o nėra elementarių dalykų. XXI amžiuje jau sunku ir įsivaizduoti, kad taip gali būti“, – teigė vicemeras.
Vis dėlto sostinės galvos pripažįsta, kad nors darbų numatoma daug, juos gali pakoreguoti rinkimai ir po jų į miesto valdžią ateisiantys nauji politikai. „Klausimas, ar ateis žmonės, kurie supranta, kad pradėtus projektus reikia tęsti, ar tie, kurie turės savų planų – tarkim, statyti tiltą į Gedimino kalną“, – ironizavo R.Adomavičius. Jam antrino G.Babravičius ir pripažino, kad nuo utopinių kai kurių naujų, o kartais ir patyrusių politikų planų miestas nėra apsaugotas. „Vis dėlto utopinių projektų likimas yra likti utopija, o ne virsti realybe. Mano požiūriu, geriau žengti po vieną žingsnį kasmet į priekį, negu daug metų sėdėti ir svajoti apie tai, kas neįgyvendinama“, – sakė G.Babravičius.
Tiesa, dauguma darbų, kuriuos politikai planuoja nuveikti šiais metais, buvo jau buvo minimi ir prieš metus, tačiau paversti juos realybe laiko neužteko.
