Prie Raimundo Aleknos ir Artūro Zuoko, kurių kandidatūros buvo minimos nuo pat rinkimų pradžios, prisijungė ir Lenkų rinkimų akcijos atstovas, dabartinis vicemeras Jaroslavas Kaminskis.
Lenkų rinkimų akcija kartu su Rusų aljansu, vedami Valdemaro Tomaševskio, rinkimuose iškovojo 11 vietų iš 51. Tuoj po rinkimų V.Tomaševskio blokas susijungė su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija ir teigė turintys 16 narių frakciją. Nuolat buvo kalbama apie šios politinės jėgos derybas su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Jaroslavas Kaminskis |
Tačiau prieš posėdį buvo patvirtinta, kad V.Tomaševskio blokas kelia savo kandidatą į merus. Savo motyvus lenkai išdėstė pranešime spaudai: „Mums nepriimtinas atskirų verslo struktūrų susiliejimas su partijomis ar rinkimų sąrašais. Deja, būtent Vilniaus mieste tai neretas reiškinys. To pasekmė – Vilniaus miesto biudžeto lėšų neracionalus naudojimas, neskaidriai priimami sprendimai, o savivaldybės įsiskolinimas siekia apie 800 mln. litų. Todėl mums nepriimtinas koalicijos sudarymas su A.Zuoko koalicija ir Vilniaus miesto socialdemokratais, kurių atskiri politikai dažnai proteguoja vienos iš stipriausių verslo struktūrų „Rubicon Group“ interesus. Nuo tokio verslo struktūrų susiliejimo su politika kenčia vilniečiai, pavyzdžiui, mokėdami išpūstus komunalinius mokesčius.
Konservatoriai ir jų lyderis R.Alekna pasiūlė mums bendradarbiauti. Vertiname tai. Mūsų manymu, jis yra sąžiningas politikas, bet negalime sudaryti koalicijos su partija, kuri ignoruoja tautines mažumų teises. Todėl nusprendėme Vilniaus miesto savivaldybės mero rinkimuose iškelti savo kandidatą – Jaroslavą Kaminskį.“
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas prieš posėdį pareiškė, kad jo partiečiai palaikys A.Zuoko kandidatūrą. Tačiau prognozuoti, kas tikrai atsisės į Vilniaus mero kėdę, prieš posėdį nedrįso niekas.
Papildyta 14.20 val.
Pasibaigus iškilmingoms priesaikoms, pirmiausia buvo patvirtinta balsų skaičiavimo komisija, į ją atstovus siūlė visos tarybos frakcijos. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininku buvo išrinktas Arturas Liudkovskis, jo pavaduotoju tapo Vytautas Milėnas, sekretore – Nijolė Jagelavičienė.
Pirmiausia naujai išrinkta taryba sprendė dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Iš jų pasitraukus V.Milėnui, laikinai eiti pareigas paskirtas Jonas Urbonavičius.
Papildyta 14.32 val. Pasiūlyti trys kandidatai
Kęstutis Nėnius, atstovaujantis A.Zuoko koaliciją, socialdemokratas Romas Adomavičius ir „darbietis“ Jonas Pinskus pateikė Artūro Zuoko kandidatūrą į mero postą.
Vidas Urbonavičius TS-LKD frakcijos vardu pasiūlė Raimundą Alekną.
Lenkų rinkimų akcija iškėlė savo kandidatą – J.Kaminskį.
Papildyta 14.52 val.
R.Alekna, tardamas savo žodį, kalbėjo apie orią senatvę senjorams, sąlygas jaunimui siekti išsilavinimo ir surasti darbą. Taip pat jis akcentavo komunalinio ūkio problemas, teigė sieksiąs, kad būtų demonopolizuotas šilumos tiekimas, diegiami pažangiausi šiukšlių tvarkymo metodai. „Geriau išnaudosime Neries upę, skirsime daugiau dėmesio Vilniaus priemiesčiams“, – pažadus žėrė R.Alekna.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Raimundas Alekna |
J.Kaminskis dėstydamas problemas, kurias reikėtų kuo skubiau spręsti, nepamiršo ir to, ką Lenkų rinkimų akcija kėlė dar rinkimų kampanijos metu. Anot J.Kaminskio, Vilnius yra Jėzaus Gailestingumo miestas, kuriame Šv. Faustinai pasirodė vizija, pagal kurią nutapytas garsusis paveikslas, tačiau to miestas neišnaudoja. „Galėtume pritraukti piligrimus, sudominti jaunimą, o tai duotų naudos ir verslininkams“, – tvirtino kandidatas į merus.
A.Zuokas pabrėžė, kad nuo konservatorių jie skirsis pirmiausia tuo, kad jie ne sieks visko, o dirbs, kandidatas į merus turėjo paruošęs ir skaidres, kuriose rodė, kaip vilniečiai vertina dabartinės kadencijos miesto tarybos darbą ir kaip jį vertino 2006 metais, kai savo kadenciją baigė koalicija, kuriai vadovavo būtent A.Zuokas. Vertinimas buvo aiškiai A.Zuoko naudai. Taip pat dvi kadencijas miestą valdęs A.Zuokas vardino, kaip augo miesto skolos, ką reikėtų keisti ir kaip jis siūlo tai taisyti.
Ilgiausiai kalbėjęs A.Zuokas savo kalbą buvo priverstas nutraukti paragintas posėdžiui pirmininkavusio Sigito Kaziulionio. Tarybos nariai klausimų neturėjo nė vienam kandidatui į merus.
Papildyta 15.05 val.
Paskelbta pusvalandžio balsavimo pertrauka.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Bronius Cicėnas 15min.lt patvirtino, kad „tvarkiečiai“ mero rinkimuose ketina palaikyti TS-LKD kandidatą R.Alekną. Kalbama, kad R.Alekna sulauks ir V.Tomaševskio bloko atstovų palaikymo, o J.Kaminskio kandidatūra iškelta tik tam, kad garsiai nesipiktintų rinkėjai.
Tačiau pats J.Kaminskis tokias kalbas paneigė, teigdamas, kad tokį sprendimą priėmė Lenkų rinkimų akcijos taryba. Esą jeigu Bogotos meru galėjo būti lietuvių kilmės Antanas Mockus, tai kodėl Vilniui negali vadovauti sostinėje gimęs ir nuolat gyvenantis lenkas.
Papildyta 15.47 val.
Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad Vilniaus meru išrinktas Artūras Zuokas. Jis surinko 26 balsus, R.Alekna – 16, J.Kaminskis – 9 balsus. „Nenorėčiau, kad tai būtų tik įrašas mano biografijoje. Noriu, kad tai būtų darbų tąsa. Ačiū už palaikymą, bet tai mažiausia, ką galėjote padaryti, bet didieji darbai dar priešakyje“, – dėkodamas už pasitikėjimą sakė A.Zuokas.
Posėdžio pirmininko kėdę užėmęs A.Zuokas tuoj pat perėjo prie kito darbotvarkės klausimo – vicemero rinkimo. Meras teikė vicemerų kandidatūras – „darbietį“ Joną Pinskų ir socialdemokratą Romą Adomavičių.
J.Pinskus, tapęs vicemeru, kuruotų aplinkosaugą, plėtros klausimus, kurie, kaip prisipažino pretendentas į vicemerus, jam yra naujas dalykas. Bet „darbietis“ pasiryžęs pagaliau išspręsti biudžeto formavimo klausimus, kai sostinė gauna kur kas mažesnę Gyventojų pajamų mokesčio dalį negu kiti šalies miestai. „Eidamas į miesto tarybą žadėjau, kad atsisakysiu Seimo nario pareigų. Taip ir padariau“, – teigė J.Pinskus.
Papildyta 16.08 val.
Administracijos direktoriumi siūloma skirti Valdą Klimantavičių. Jis šias pareigas ėjo ir prieš ketverius metus, kai meru dirbo A.Zuokas.
Jis pradėtų eiti pareigas nuo gegužės 2 dienos, kad jam pakaktų laiko atsisakyti tarybos nario mandato, kadangi jis kartu su A.Zuoko ir Vilniaus koalicija buvo išrinktas į tarybą.
Papildyta 17.15 val. Išrinkti vicemerai
Vicemerai ir administracijos direktoriaus pavaduotojas sulaukė dar didesnio tarybos narių palaikymo, negu meras. Už visus tris balsavo po 27 tarybos narius. Būtent tiek skelbiasi turinti valdančioji koalicija „4 plius“, kurią sudaro Darbo partija, socialdemokratai, Rusų aljansas ir A.Zuoko šalininkai.
Slaptu balsavimu renkant tiek vicemerus, tiek administracijos vadovą išduota buvo po 27 biuletenius ir visi dalyvavusieji balsavime palaikė kandidatus.
