Viešame klubo kreipimesi pabrėžiama, kad Vilnius yra glaudžiai susijęs su Vytautu Didžiuoju, o jo atminimo ženklų mieste beveik nėra.
„Kai 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais – Vytauto Didžiojo atminimas buvo įamžintas Nepriklausomos Lietuvos miestuose ir miesteliuose, lenkų okupuotame Vilniuje lietuviams tebuvo leista Šv. Mikalojaus bažnyčioje pastatyti jo biustą, o 1939 metais, Lietuvai atgavus Vilnių, Žvėryne jo vardu tebuvo pavadinta miesto mastu mažai reikšminga gatvė, – rašoma klubo kreipimesi. – Apmaudu, kad Lietuvos sostinėje, nepaisant dvidešimties atgautos laisvės metų, padėtis nepasikeitė iki šiol.“
Raštą pasirašęs klubo prezidentas Vytautas Paulaitis teigia, kad atėjo laikas Vilniuje pastatyti paminklą Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui. Juoba kad šiemet minime pergalės Žalgirio mūšyje 600 metų jubiliejų. Ši pergalė – vienas didžiausių Vytauto nuopelnų.
Vytautų klubas siūlo skelbti konkursą paminklo vietai parinkti bei projektui sukurti ir pastatyti patį paminklą, į darbą įtraukiant kūrybines organizacijas, istorikus, paveldo saugotojus, visuomenės atstovus.
Anot V.Paulaičio, visiškai nepriimtina pasigirdusi privati iniciatyva statyti Vytauto Didžiojo biustą Vilniuje be konkurso ir argumentuojant laiko stoka bei lėšų stygiumi.
„Ruošiamasi paskubomis statyti paminklą siaurame sklype tarp pastatų ir važiuojamos dalies Arsenalo gatvėje, netoli Taikomosios dailės muziejaus, – piktinamasi kreipimesi. – Tokios veiklos rezultatas akivaizdus – užuot pagerbus Vytautą Didįjį, jis būtų, deja, pažemintas.“
Vytautas Didysis gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus, mirė 1430 metais spalio 27 dieną Trakuose. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu oficialiai jis buvo 1401–1429 metais.
1410 metais jis dalyvavo Žalgirio mūšyje, galutinai palaužusiame Vokiečių ordino karinę galią.
