A.Butkevičius, paklaustas apie progresinių mokesčių įvedimo tikslą, sakė, kad jie ne tik sumažintų socialinę atskirtį, bet ir pasitarnautų valstybės biudžetui. Tiesa, pasak LSDP pirmininko, įvesti vien progresinius mokesčius neverta. Pasak jo, verta būtų kalbėti apie esminę mokesčių reformą.
„Mes aiškiai pasisakome, kad jeigu bus kalbama apie mokesčių reformą ir progresinių mokesčių įvedimą, tai bus kompleksiškai peržiūrimi visi įstatymai, ypač socialinio draudimo. Tie, kurie gauna daugiau nei 10 tūkst, mokėtų didesnį gyventojų pajamų mokestį“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Tiesa, jo teigimu, esant sunkiai ekonominei situacijai, mokesčių sistemą keisti reikia atsargiai ir atsakingai.
Tuo tarpu R.Šimašius teigė, kad liberalams kur kas svarbiau ne įvesti progresinius mokesčius, o dirbti taip, kad Lietuvoje daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbtų vis daugiau žmonių.
„Progresiniai mokesčiai liberalams bus tos grindys, kurios lems, ar dalyvauti kokioje nors koalicijoje, ar ne“, – sakė jis.
A.Butkevičius klausė, kodėl būdami Vyriausybėje, liberalai dabar kalba apie tai, ką reikia daryti, o ne apie tai, ką padarė.
Teisingumo ministras teigė, kad, deja, pirmiausia, dabartinei valdžiai teko srėbti buvusios socialdemokratų Vyriausybės privirtą košę.
„Vyriausybė yra tarsi tautos pasamdytas direktorius. Kai prieš tai buvę direktorius nusprendė ir klientams, ir darbuotojams prižadėti visokių gėrybių, o po to, kai atėjo nauja Vyriausybė ir beliko kai kuriais atvejais skolintis, o kai kuriais – pažadų atsisakyti, tai bepigu kalbėti apie tai, kas sukėlė krizę. Realiai reikia kalbėti apie tai, kam teko srėbti pasekmes sprendimų, priimtų tada, kai buvo aišku, kad ateina ekonominė krizė“, – kalbėjo R.Šimašius.
„Tai ar ketverius metus reikėjo srėbti, ar tik aimanuoti?“ – į ministro pasisakymą įsiterpė A.Butkevičius.
Kalbėdami apie valstybės politikų, ministrų algų susiejimą su minimaliu atlyginimu, abu debatų dalyviai buvo gan kritiški. R.Šimašius mano, kad būtų racijos politikų algas sieti nebent su vidutiniu atlyginimu šalyje.
Tuo tarpu A.Butkevičius mano, kad valstybės tarnautojų algos yra per mažos. Pasak jo, reiktų iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio tvarką, nes nėra normalu, kad paslaugų sektoriaus ir valstybės sektoriaus algos skiriasi šešis kartus.
A.Butkevičius pažymėjo, kad su euro įvedimu dabar Lietuvai reikia elgtis labai atsargiai.
„Mes pirmiausia turime tilpti į 2 proc. fiskalinio deficito rėmus ir galvoti apie ekonomikos gaivinimą, o paskui apie euro įvedimą. Mūsų litas faktiškai yra kaip euras stabilumo požiūriu“, – teigė LSDP vadovas.
R.Šimašius teigė, kad liberalams iš esmės atrodo, kad euras būtų gerai, tačiau dabartinėje situacijoje prisijungimas prie euro zonos reikštų tik finansinį dalyvavimą gelbėjant tokias šalis kaip Graikija.
Socialdemokratai dar gali įtikėti VAE
Pasisakydamas apie energetiką, socialdemokratų partijos lyderis pareiškė, kad tai yra didžiausia gėda ir stebint rietenas tarp Kainų komisijos ir ūkio ministerijos „matosi, kad čia per ketverius metus nesusitvarkyta ir bandoma ieškoti kaltų“.
Jis teigė, kad socialdemokratai prieš priimdami sprendimą nepalaikyti Lietuvos plano Visagino atominės elektrinės projekto tarėsi su Pietų Korėjos branduolinės energetikos specialistais, verslininkais bei Estijos ir Latvijos politikais.
A.Butkevičius teigė, kad LSDP negali pritarti šiam projektui tol, kol jam nepritaria Lietuvos kaimynės Latvija ir Estija.
R.Šimašiaus nuomone, tokia socialdemokratų pozicija yra nesąžininga.
„Tai yra didžiulis projektas su daugybe klaustukų, tačiau man atrodo, kad nelabai sąžininga sakyti, kad nepritariame tol, kol nepritaria latviai ir estai. Jie ir nepritaria dėl to, kad mes abejojame. Negalima šito rato taip užsukti“, – kalbėjo jis.
Teisingumo ministras pažymėjo, kad daug atsakymų dėl atominės elektrinės statybų ekonominės naudos pateiktų privatūs investuotojai, kurie prisidėtų prie statybų. „Durys jiems dar nėra užvertos“, – teigė R.Šimašius.
A.Butkevičius pripažino, kad socialdemokratų nuomonė dėl VAE nėra galutinė. Esą, jei bus pateikti atsakymai, kad elektrinė ekonomiškai bus naudinga, socialdemokratai gali pritarti naujos atominės elektrinės statyboms.
Koalicijų dar nedėlioja
Paklausti, su kokiomis partijomis galėtų, o kurioms griežtai sakytų „ne“ bendram darbui koalicijoje po rinkimų politikai sakė kol kas pasirengę kalbėtis su visais.
A.Butkevičius sakė, kad partija nusprendė kalbėtis su visomis, daugiausia rinkėjų pasitikėjimo sulaukusiomis partijomis. Tiesa, perklaustas, ar įsivaizduoja koaliciją su „Drąsos keliu“, A.Butkevičius pareiškė besitikintis, kad ši partija į Seimą išvis nepateks.
R.Šimašius sakė, kad liberalai koaliciją sudarinėtų programiniu pagrindu. Pasak jo, liberalai nedalyvautų valdančiojoje daugumoje, jei ji būtų užsibrėžusi įvesti progresinius mokesčius.
Atsakydami į klausimą apie Darbo partiją, kuri yra kaltinama finansinėmis machinacijomis, abu debatų dalyviai vieningai neigiamai vertino tai, kad ji lyg niekur nieko dalyvauja Seimo rinkimuose.
„Ne mums vertinti, o rinkėjams. Tačiau man, kaip rinkėjui, tai sukelia klausimų ir įdomių pamąstymų atskirų žmonių dalyvavimą rinkimuose“, – teigė R.Šimašius.
Abu debatų dalyviai neigiamai atsiliepė apie galimybę suteikti galių rinkėjams vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Seimo narius atšaukti.
„Manau, kad politikui yra didžiausia bausmė, kai jo neperrenka tauta“, – sakė A.Butkevičius.
R.Šimašius tuo tarpu iškėlė klausimą, kas turėtų teisę atšaukti Seimo narį, jei rinkimuose apskritai Lietuvoje tedalyvauja apie 40 proc. rinkėjų.
„Jei būtų nuspręsta atšaukti, tai kas atšauktų: tie patys ar kiti 40 proc. rinkėjų?“ – klausė R.Šimašius skatindamas žmones geriau aktyviai ir apgalvotai balsuoti rinkimuose nei nudegus galvoti apie Seimo narių atšaukimą.
Debatai baigėsi.
