Iš viso sekmadienį išrinkti 73 naujojo Seimo nariai – 70 daugiamandatėje apygardoje ir trys vienmandatėse apygardose. Rinkėjų pasitikėjimo daugiausia sulaukė Darbo partija (20,5 proc, 17 mandatų), Lietuvos socialdemokratų partija (18,7 proc., 16 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (14,5 proc., 12 mandatų), Liberalų sąjūdis (8,7 proc., 7 mandatai), „Drąsos kelias“ (7,9 proc., 7 mandatai), „Tvarka ir teisingumas“ (7,6 proc., 6 mandatai) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (5,7 proc., 5 mandatai).
Kitos partijos neperžengė 5 proc. barjero.
Dar trys politikai – socialdemokratas Algirdas Butkevičius, „darbietė“ Virginija Baltraitienė ir LLRA atstovas Leonardas Talmontas į Seimą pateko po pirmojo turo vienmandatėse rinkimų apygardose surinkę daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.
Preliminariais duomenimis daugiamandantėje rinkimų apygardoje į būsimą Seimą jau pateko 70 politikų.
Darbo partijos atstovai:
1. Viktoras Uspaskichas, 2. Loreta Graužinienė, 3. Vytautas Gapšys, 4. Artūras Paulauskas, 5. Kęstutis Daukšys, 6. Dangutė Mikutienė, 7. Saulius Bucevičius, 8. Viktoras Fiodorovas, 9. Živilė Pinskuvienė, 10. Valdas Skarbalius, 11. Vydas Gedvilas, 12. Valentinas Bukauskas, 13. Vitalija Vonžutaitė, 14. Šarūnas Birutis, 15. Jonas Kondrotas, 16. Jolanta Gaudutienė, 17. Zita Žvikienė.
Socialdemokratų partijos atstovai:
1. Vilija Blinkevičiūtė, 2. Juozas Olekas, 3. Vytenis Povilas Andriukaitis, 4. Zigmantas Balčytis, 5. Algirdas Sysas, 6. Birutė Vėsaitė, 7. Algimantas Salamakinas, 8. Gediminas Kirkilas 9. Marija Aušrinė Pavilionienė, 10. Milda Petrauskienė, 11. Julius Sabatauskas, 12. Juras Požela, 13. Edvardas Žakaris, 14. Irena Šiaulienė, 15. Rimantė Šalaševičiūtė, 16. Valerijus Simulikas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionims demokratų atstovai:
1. Andrius Kubilius, 2. Irena Degutienė, 3. Rasa Juknevičienė, 4. Agnė Bilotaitė, 5. Jurgis Razma, 6. Kęstutis Masiulis, 7. Arvydas Anušauskas, 8. Audronius Ažubalis, 9. Vytautas Juozapaitis, 10. Kazys Starkevičius, 11. Dainius Kreivys, 12. Paulius Saudargas.
Liberalų sąjūdžio atstovai:
1. Eligijus Masiulis, 2. Remigijus Šimašius, 3. Eugenijus Gentvilas, 4. Gintaras Steponavičius, 5. Petras Auštrevičius, 6. Kęstutis Glaveckas, 7. Algis Kašėta.
„Drąsos kelio“ atstovai:
1. Neringa Venskienė, 2. Jonas Varkala, 3. Aurelija Stancikienė, 4. Algirdas Vaclovas Patackas, 5. Vytautas Antanas Matulevičius, 6. Povilas Gylys, 7. Valdas Vasiliauskas.
„Tvarkos ir teisingumo“ atstovai:
1. Valentinas Mazuronis, 2. Julius Veselka, 3. Petras Gražulis, 4. Andrius Mazuronis, 5. Kęstas Komskis, 6. Remigijus Žemaitaitis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai:
1. Valdemaras Tomaševskis, 2. Vanda Kravčionok, 3. Juzefas Kvetkovskis, 4. Michalas Mackevičius, 5. Zdzislavas Palevičius.
Nors dar negauti visi duomenys, anot VRK pirmininko Z.Vaigausko, rezultatai neturėtų itin keistis.
Skundus nagrinės
Iki galutinių rezultatų paskelbimo bus išnagrinėti ir skundai, gauti dėl pažeidimų šiuose rinkimuose. Z.Vaigausko teigimu, skundų būta nemažai, VRK talkino policija, taip pat gavusi daugiau kaip 100 skundų ir pradėjusi kelis ikiteisminius tyrimus dėl rinkėjų papirkimo ir kitos nusikalstamos veikos, už kurią numatytas tiek laisvės atėmimas, tiek piniginės baudos.
„Daugiausia skundų buvo dėl Darbo partijos kai kurių kandidatų. Mūsų ir policijos gauti skundai tiek dėl teritorijos, tiek dėl politinių jėgų sutampa. Kokią tai įtaką gali turėti rezultatams, dabar negaliu pasakyti. Policija greitai atlieka tyrimą, mes turimą informaciją irgi įvertinsime. Tai turime padaryti iki spalio 21 dienos“, – teigė Z.Vaigauskas.
Keletas skundų buvo gauta ir dėl „Tvarkos ir teisingumo“ bei LSDP kandidatų.
Z.Vaigauskas patvirtino, kad VRK yra sulaukusi keleto skundų, kad įkalinimo vietose galėjo būti papirkinėjimo atvejų. Tačiau išplatintame vaizdo įraše yra užfiksuota ne kaip perkami balsai, o kaip tariamasi dėl jų pirkimo. „Manyčiau, kad tą medžiagą turėtume komentuoti, kai su ja susipažinsime“, – plačiau kalbėti šia tema nepanoro VRK pirmininkas.
Komisijų nariai sensta
Turime problemą, kad mūsų komisijų nariai sensta, – aiškino Z.Vaigauskas.
Paklaustas, kodėl taip užtruko balsų skaičiavimas, Z.Vaigauskas nurodė kelias priežastis. Viena iš jų – rinkimų apylinkės yra per didelės. „Jau keletą metų siekiame, kad rinkimų apylinkės būtų mažesnės, bet savivaldybės tam prieštarauja ir nori stambinti rinkimų apylinkes, daugiausia dėl patalpų. Savivaldybės turi mažiau vietų, kur rengti rinkimus. Savivaldybėms nemažai lėšų kainuoja balsavimo patalpų atsiradimas. Aš manyčiau, kad šią situaciją reikėtų spręsti radikaliai nustatant, kad rinkimų apylinkėse negali būti daugiau kaip tūkstantis ar pusantro tūkstančio rinkėjų. Dabar įstatymas numato, kad rinkimų apylinkėje gali būti iki 5 tūkst. rinkėjų“, – sakė Z.Vaigauskas.
Balsų skaičiavimas vyko lėtai ir dėl reikalavimų labai kruopščiai bei atidžiai skaičiuoti pirmumo balsus. Be to, buvo daug rinkimų stebėtojų, kai kur kilo ginčų, todėl darbas dar šiek tiek sulėtėjo.
„Turime problemą, kad mūsų komisijų nariai sensta. Daugelis rinkimų komisijų narių nepatenkinti atlyginimais, nemažai darbo jiems reikia atlikti – išnešioti rinkėjų korteles, lankytis pas rinkėjus namuose, rinkimų dieną ir naktį praleisti rinkimų apylinkėse. Atlyginimas nevilioja, nebent dabar pas mus atvyksta nemažai bedarbių, tik ne visi susivilioja tuo atlyginimu, yra ir neatliekančių savo pareigų tinkamai“, – aiškino Z.Vaigauskas.
Greičiau gauti rezultatus sutrukdė ir tai, kad kai kuriose apylinkėse balsavimo laikas buvo pratęstas, ypač Vilniuje ir Kaune, kadangi leista balsuoti visiems, kurie atėjo į apylinkes iki 20 valandos. Tokių kai kuriose apylinkėse susirinko iki kelių šimtų.
