Prezidentė Dalia Grybauskaitė tai pavadino „organizuotos manipuliacijos požymiais“.
Tai naujas antikonstitucinis fenomenas, iškreipiantis demokratinius rinkimus, – D.Grybauskaitė.
„Tai naujas antikonstitucinis fenomenas, iškreipiantis demokratinius rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) privalo griežtai vertinti visus pažeidimus, kad jie netaptų pretekstu užginčyti galutinius rinkimų rezultatus“, – pranešime spaudai teigė Dalia Grybauskaitė.
Tokia pozicija paskelbta po šalies vadovės susitikimo su pilietinių organizacijų atstovais.
Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė žurnalistus Prezidentūroje informavo, kad šalies vadovė teiks įstatymų pataisas, kurios padėtų užkirsti kelią tokiems procesams, galintiems nulemti rinkimų rezultatus.
„Pasitaiko atvejų, kai vienu adresu registruojasi dešimtimis rinkėjų. Konstitucija ir įstatymai numato, kad teisę rinkti tarybos narius turi tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai. Tačiau dabar galiojančios teisinės procedūros sudaro sąlygas manipuliacijoms“, – prezidentės poziciją perdavė M.Lingė.
Prezidentūra BNS informavo, kad minėtos pataisos šiuo metu yra rengiamos ir bus teikiamos Seimui pavasario sesiją.
Z.Vaigauskas: didžiausi persirašymai – Alytaus rajone
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas 15min.lt patvirtino, kad minėtuose rajonuose iš tiesų pastebimas masinis gyvenamosios vietos perrašymas.
„Rinkėjai iš aplinkinių savivaldybių užsirašo balsuoti tuose rajonuose. Mes tą pastebėjome. Alytaus rajone – per 1 tūkst. rinkėjų, tai labai didelis skaičius“, – sakė jis. Komisijos pirmininkas neprisiminė, kokie skaičiai kituose dviejuose rajonuose, tačiau pabrėžė, kad jie – mažesni.
Z.Vaigauskas tikino, kad VRK žinomi visi adresai ir perregistravimo atvejai bus patikrinti.
Z.Vaigauskas tikino, kad VRK žinomi visi adresai ir perregistravimo atvejai bus patikrinti. „Pasitaiko ir tokių atvejų, kai 50 rinkėjų užsiregistruoja vienu adresu. Visus tuos dalykus mes tikriname“, – pridūrė jis.
Anot Z.Vaigausko, normalus dalykas, jei žmogus, ilgą laiką deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitur, užsinori balsuoti ten, kur gyvena. Tačiau tokie atvejai nėra labai dažni, tuo tarpu minėtose savivaldybėse vykstantys dalykai verčia sunerimti.
„Procesą mes labai lengvai sustabdysime, patikrinsime, kaip užpildytos formos, ir su žmonėmis vertėtų susitikti. Jei tų žmonių ten niekas nemato, klausimas didelis iš kur atsirado toks noras ten balsuoti. Komisijų nariai nuvažiuos ir patikrins“, – pabrėžė pašnekovas.
„Baltosios pirštinės“ gavo per 150 pranešimų apie pažeidimus
Iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ vadovas Simas Simanauskas tvirtino, kad pernai likus savaitei iki prezidento ir Europos parlamento rinkimų organizacija buvo gavusi vos tris pranešimus apie pažeidimus, šiemet jų jau gauta per 150. Informacija apie didžiąją dalį jų perduota Vyriausiajai rinkimų komisijai ir savivaldybių komisijoms.
Daugiausia skundų yra gaunama dėl galimų pažeidimų socialiniuose tinkluose, dėl nepažymėtos politinės reklamos.
„Daugeliu atveju, kalbant apie nepažymėtą politinę reklamą, pasirenkamas lengviausias kelias – duodamas įspėjimas. Pasitaiko atvejų, kad net rinkimų štabui tą patį pažeidimą padarius du kartus, vėl duodamas įspėjimas. Manome, kad rinkimų komisijos turėtų griežčiau reaguoti į pranešimus“, – sakė S.Simanauskas.
Pasak jo, daugiausia skundų yra gaunama dėl galimų pažeidimų socialiniuose tinkluose, dėl nepažymėtos politinės reklamos.
„Žinoma ir atvejų, kai atėjus pas žmones, jie atsisako balsuoti slaptai taip parodydami, kaip jie balsuoja. Tai kelia įtarimų, kad tam žmogui galbūt buvo kažkas pasakyta, sutarta, kad jis balsuos vienaip ar kitaip“, – sakė jis.
Mantas Zacharka, iniciatyvos „Man ne dzin“ vadovas tvirtino, kad didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama siekiant užtikrinti bet kurių rinkimų skaidrumą, yra lėtai tiriami skundai ir mažas rinkėjų aktyvumas, naudingas „visuomenę siekiančioms klaidinti jėgoms“.
Jis sakė tikintis, kad pilietinės iniciatyvos šiuose rinkimuose padės užtikrinti skaidrumą, nes kiekvienos jų tikslas yra informuoti VRK apie pažeidimus. Jo nuomone, būtent pilietinės iniciatyvos turi įtakos ir jaunų rinkėjų aktyvumui.
„Paprastas pavyzdys: 2012-aisiais metais rinkimuose balsavo 18 proc. jaunų žmonių, praėjusiais metais – 37 proc. Vadinasi, tam tikras pokytis skaidrumo iniciatyvų yra“, – sakė M.Zacharka.
Savivaldybėse žmonės nežino, kam skųstis
Nė viena šalies savivaldybė neteikia informacijos apie susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis.
Organizacijos „Transparency international“ atstovė Rugilė Trumpytė įvardijo, jog opiausios problemos yra tai, jog nė viena šalies savivaldybė neteikia informacijos apie susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis, gyventojai neinformuojami, kaip jie gali pranešti apie korupciją, taip pat kas dešimta savivaldybė viešina politikų ir administracijos vadovų interesus.
„Čia yra klausimas, kaip atėję nauji politikai elgsis, nes su rinkimais darbai tiktai prasideda“, – sakė ji.
Susitikime su prezidente dalyvavo organizacijų „Transparency international“, „Baltosios pirštinės“, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos iniciatyvos „Man ne dzin“, projekto „Žinau, ką renku“ ir portalo „Freedata.lt“ atstovai.
