Indėnų duona
Pasak legendos, kai galingieji dievai nusprendė padalinti skirtingų odos spalvų žmonėms visus žemės turtus, pirmieji į dalybas atėjo indėnai ir pasirinko tai, kas, jų nuomone, buvo vertingiausia —ryškiai geltonas, lyg iš aukso išlietas, kukurūzų burbuoles. Tai buvo tinkamas maistas ir žmonėms, ir gyvuliams, ir paukščiams. Turint kukurūzų burbuolių, joks badas nebaisus. Tai buvo senovės inkų, actekų, majų duona. Dėkingieji indėnai garbino dievus už šią dovaną ir aukojo jiems savo duonos.
Indėnų kapinynų kasinėjimai parodė, kad primityvių rūšių kukurūzai buvo auginami daugiau kaip 4 tūkst. metų prieš Kristų. Tačiau jau tuomet tai buvo kultūrinis augalas, išaugintas žmogaus. Vadinasi, indėnų žemėse kukurūzai atsirado dar anksčiau. Mokslininkams pavyko nustatyti, kad šios daržovės „protėviai“ Pietų Amerikoje galėjo augti net prieš 60 tūkst. metų, kai čia dar negyveno žmonės. Archeologai šiuose kraštuose suakmenėjusių kukurūzų žiedadulkių rado 69 metrų gylyje, tai ir padėjo nustatyti šio augalo amžių.
Kolumbas kukurūzus pamatė keliaudamas per Peru ir XV amžiuje jų sėklų atvežė į Europą.
Mūsų dienomis daugiausia kukurūzų išauginama Jungtinėse Valstijose. Ši daržovė visame pasaulyje suvokiama kaip nacionalinis Amerikos produktas. Be spragėsių neįmanoma įsivaizduoti Amerikos kino teatrų, o kukurūzų viskis — burbonas — tapo populiarus visame pasaulyje.
Anksčiau maistui buvo naudojami ne tik kukurūzų grūdai. Iš žiedadulkių virdavo sriubą, jomis įdarydavo paplotėlius, tamsiai raudoni grūdai buvo naudojami kaip dažikliai, iš sultingų saldžių stiebų gamino sirupus, vyną. Grūdus valgė keptus, virtus, iš grūstų grūdų kepė paplotėlius, virė košę. O sumalti kukurūzų į miltus senovėje taip niekas ir nesusiprato. Pirmieji putlių paplotėlių iš kukurūzų miltų paragavo europiečiai. Ir tai tik tuomet, kad ši daržovė čia jau buvo tvirtai įsigalėjusi.
Per pusryčius suvalgyti kukurūzų dribsniai su pienu (tik be cukraus!) padės apsisaugoti nuo piktybinių auglių susidarymo.
Kai kukurūzai – vaistas
Kukurūzai — vertinga daržovė, nes juose yra angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų A ir C, taip pat kalio, fosforo, kalcio, geležies.
Kukurūzai ir iš jų pagaminti produktai yra vieni iš skaniausių ir prieinamų seleno šaltinių. Juose beveik nėra amino rūgšties triptofano, kuri ne tik padeda gamintis vitaminui PP, bet ir kai kurioms kancerogeninėms medžiagoms. Tad kukurūzai — profilaktinė onkologinių ligų ir senėjimo procesų priemonės. Per pusryčius suvalgyti kukurūzų dribsniai su pienu (tik be cukraus!) padės apsisaugoti nuo piktybinių auglių susidarymo.
Liaudies medicinoje kukurūzai vartojami nevaisingumui, sumažėjusiai lytinei potencijai, viduriavimui, dizenterijai, pabrinkimams gydyti, taip pat esant skausmingoms menstruacijoms, bendram organizmo išsekimui, prasidėjus klimaksui. Kukurūzai sušvelnina riebių ir keptų maisto produktų, alkoholio neigiamą poveikį organizmui. Jie stabdo rūgimo ir puvimo procesus žarnyne.
Kukurūzų purkas žmonės nuo seno vartojo nutukimui gydyti ir kaip priemonę šlapimo išsiskyrimui skatinti, nuo šlapimo pūslės uždegimo bei inkstų akmenligės. Kadangi purkos skatina kraujo krešėjimą, jas vartoja ir kaip kraujavimą stabdančią priemonę, pasigaminus nuovirą ar antpilą.
Nuovirui imama 10 g smulkintų purkų, kurias reikia užpilti 1,5 stiklinės vandens, o antpilui 10 g smulkintų purkų užpilti stikline vandens. Tiek atvėsinto antpilo, tiek nuoviro geriama po 1-3 šaukštus kas 3-4 valandas.
Sisteminis šio preparato vartojimas mažina ir sunkumo pojūtį kepenų srityje, pykinimą, vėmimą, mažina kepenų apimtį. Preparatai iš purkos organizmą veikia ir kaip raminamoji priemonė.
Perkame ir gaminame
Kaip išsirinkti kukurūzus? Jeigu kukurūzų grūdeliai tamsiai geltoni grūdai, o skaidulos sausos, vadinasi, jie seni: tokie kukurūzai nebus skanūs — viduje bus minkšti, o grūdų žievelė liks kieta. Jaunų kukurūzų burbuolės būna ne pernelyg ryškios, o skaidulos šviežios ir truputį drėgnos. Neverta pirkti ir visiškai nuvalytų burbuolių (nors tokių mūsų parduotuvėse daugiausia), nes jos greitai genda. Valyti kukurūzus reikia tik prieš verdant. Be to, nuskintose burbuolėse prasideda natūralus cukraus virtimo į krakmolą procesas, todėl kuo greičiau išvirsite kukurūzus, tuo jie bus skanesni.
Kaip ir kiek laiko virti kukurūzus? Tai priklauso nuo rūšies ir burbuolės „amžiaus“. Jeigu kukurūzai labai jauni — pieninės brandos — tuomet virti burbuoles reikia 15 minučių. Senus kukurūzus teks virti apie 2 valandas. Ar burbuolės išvirusios, geriausia patikrinti praduriant jas šakute.
Kukurūzai dedama į verdantį nesūdytą vandenį. Verdama sūriame vandenyje jie sukietėja. Išvirtas burbuoles nusausinkite, patiekite truputį pašildytoje lėkštėje. Prieš tai nepamirškite pasūdyti. Kukurūzų burbuoles skanu valgyti su sviestu, tačiau pateiksime ir keletą įdomesnių variantų.
* Sumaišykite puodelyje alyvuogių aliejaus, juodųjų pipirų, druskos, šviežių susmulkintų raudonėlių arba bazilikų. Šiuo mišiniu užpilkite išvirtas kukurūzų burbuoles. Apšlakstykite citrina.
* Prinokusio avokado minkštimą sutrinkite su laimo sultimis ir maltais pipirais, įdėkite smulkiai supjaustyto ropinio svogūno. Burbuolę aptepkite padažu ir graužkite!
* Kiekvieną burbuolę aptepkite plonu majonezo sluoksniu, užbarstykite tarkuotu parmezano sūriu ir kajeno pipirais. Patiekite su laimo griežinėliais.
* Ką tik išvirtas burbuoles sutepkite sviestu, apibarstykite prieskoniais, tinkamais obuolių pyragams (po žiupsnelį cinamono, muskato riešuto ir gvazdikėlių), apvoliokite sukapotų riešutų arba sausainių trupinėliuose.
* Smulkiai supjaustytas alyvuoges sumaišykite su suminkštintu sviestu. Suformuokite dešrelę, įvyniokite į maistinę plėvelę, įdėkite į šaldytuvą ir palaukite, kol sukietės. Po to supjaustykite griežinėliais ir sudėliokite ant šiltos burbuolės paviršiaus. Sviestą galima maišyti ir su česnakais, grybais, žalumynais.
