 |
| Grupė „The Rasmus“ |
1994 metais sukurtos grupės bosininkas Eero Aleksi Heinonenas (30 m.) išskirtiniame interviu portalui 15min.lt atskleidė, kokie prisiminimai apie Lietuvą išliko atmintyje „The Rasmus“ iš pirmosios viešnagės, ką yra iškrėtę pašėlę grupės gerbėjai ir kodėl suomiai pastaruoju metu tamsius drabužius giliai paslėpė savo spintose.
– Rugpjūčio 13 dieną koncertuosite Lietuvoje. Kokios programos turėtų tikėtis publika? Ar skambės visi jūsų garsiausi kūriniai?
– Iš „The Rasmus“ klausytojai turėtų tikėtis labai puikaus roko muzikos pasirodymo. Tame festivalyje mes grosime 60–70 minučių ir atliksime tas dainas, kurias žmonės puikiai prisimena. Tikimės, ir mums bus labai smagu.
– Koncerte su jumis pasirodys ir grupė „Apocalyptica“, su kuria esate kartu dirbę. Kaip sutariate su šios grupės nariais?
– Mes sutariame labai puikiai. Tiesa sakant, netgi galėtume ką nors nuveikti kartu, nes jie – geri draugai ir mums visada smagu leisti laiką kartu.
Taip, iš tiesų Lietuvoje gyvena gražios merginos, gal net pačios gražiausios pasaulyje, tačiau ir Suomijoje yra daug gražių merginų.
– Galbūt kartu pasirodysite ir „Tuborg Green Rock Castle“ scenoje, kartu atliksite kokį nors kūrinį?
– Nežinau, galbūt spontaniškai ir nuveiksime ką nors smagaus. (Šypsosi.)
– Lietuvoje viešėsite antrą kartą. Kokie įspūdžiai liko apie Lietuvą, kai čia viešėjote 2004 metais?
– Jei gerai pamenu, tąkart grojome Vilniuje. Mūsų pasirodymas buvo vykęs, susirinko didelė minia žmonių, klausytojai buvo puikiai nusiteikę ir mėgavosi mūsų muzika. Su keliais draugais taip pat esu buvęs Lietuvos pajūryje, Klaipėdoje, – tai labai graži vieta.
– Viename interviu užsiminėte, kad per koncertus mėgstate stebėti publiką. Kokia jums pasirodė Lietuvos publika?
– Lietuvių publika buvo labai pašėlusi ir tai mums patiko. Iš jų sklido energija – tai yra geriausias dalykas, ko galime pasisemti per koncertus. Lietuviai yra atviros širdies, mieli ir šilti žmonės. Man patinka leisti laiką su jais – Vilniuje gyvena keli geri mano draugai.
– Kurioje šalyje buvote pasitikti šilčiausiai, audringiausiai?
– Surengėme ne vieną puikų koncertą užsienyje. Labiausiai atsimenu šiltai sutiktus koncertus Meksikoje, Argentinoje, Vokietijoje, taip pat Baltijos šalyse: Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje. Puikūs koncertai įvyko ir Rusijoje, Indijoje.
– Lietuviai mėgsta girtis, kad mūsų šalies merginos pačios gražiausios. Ar ir apie Suomijos merginas sakoma tas pats?
– Taip, iš tiesų Lietuvoje gyvena gražios merginos, gal net pačios gražiausios pasaulyje, tačiau ir Suomijoje yra daug gražių merginų. (Šypsosi.)
 |
| Grupė „The Rasmus“. |
– Kokie jūsų grupės artimiausi planai? Kur laukia jūsų didžiausi koncertai?
– Nežinau, ar tai bus didžiausi koncertai, tačiau per šiuos kelis mėnesius pasirodysime keliuose festivaliuose Vengrijoje, Liuksemburge ir galbūt Rumunijoje. Vasarą smagu surengti kelis pasirodymus. Šiuo metu daug nekoncertuojame, tačiau kai išleisime naujausią albumą, ketiname surengti koncertų turą po Europą – galbūt apsilankysime ir Baltijos šalyse.
– Artimiausiu metu turėtų pasirodyti jūsų naujausias albumas. Koks jis bus?
– Naujausią albumą planuojame išleisti kitąmet, 2011-ųjų pavasarį. Esame sukūrę kelias naujas dainas ir dabar norime įsitikinti, ar jos pakankamai geros, kad patektų į šį albumą. Norime sukurti stiprų albumą, kuriame būtų 10–11 dainų. Šiuo metu taip pat kuriame vaizdo klipą, skirtą pirmajam būsimo albumo singlui.
– Dainą „October & April“ sukūrėte su „Nightwish” vokaliste Anette Olzon. Ši daina yra labai lyriška. Galbūt jūsų grupė ketina pasukti prie lyrikos?
– Kelios naujo albumo dainos bus lyriškos. Kiti kūriniai bus labai realistiški, atskleidžiantys sudėtingas kasdienio gyvenimo nuotaikas, tačiau esu įsitikinęs, kad jie bus taip pat įdomūs klausytojams.
– Sakoma, kad dauguma suomių rengiasi tamsios spalvos drabužiais, kuria ir dainuoja gana niūromis temomis. Ar šie žodžiai tiesingi?
– Šiuo metu Suomijoje vilkėti tamsių drabužių neįmanoma, nes yra per karšta – kartais temperatūra pakyla ir iki 32 laipsnių šilumos. (Juokiasi.) Vilkime lengvais šviesiais drabužiais. O muzika? Mūsų šalyje jausminga, melancholiška ir šiek tiek liūdna muzika yra įprasta, tačiau nemanau, kad suomiai sirgtų depresija. Manau, mes mokame mėgautis ta melancholija.
– Yra sakoma, kad estai – beveik suomiai, nes suomiai – beveik estai. Ar tikrai ši tautų draugystė tokia stipri? Ar pastebite kokių nors panašumų tarp šių šalių?
Šiuo metu mūsų grupės nariai nevartoja daug alkoholio, o merginos... Jų dėmesio mums netrūksta, tačiau ar kas nors renka tuos apatinius – nežinau. Bent jau ne aš. Lauri išties gauna daug apatinių, jis labai populiarus tarp merginų.
– Pastebiu, kad Suomijoje žmonės nori būti labai modernūs, o Estijoje atrodo labiau vertinantys tradicijas. Man tai patinka. Nenoriu būti labai modernus, kaip dauguma suomių. Man patinka estų humoras ir tradicijų vertinimas.
– Kaip reaguojate, kai jūsų grupė lyginama su jaunaisiais vokiečiais „Tokio Hotel“? Apie šią grupę netgi kalbama, kad ji – mažytė „The Rasmus“ kopija...
– Nesu girdėjęs daug „Tokio Hotel“ dainų, tačiau man išties patinka jų kūrinys „Monsoon“. Aš žinau, kad ši grupė yra fenomenas tarp jaunimo. Esu girdėjęs ir vieną jų dainų, kuri skamba taip, lyg būtų prieš trejus metus sukurta mūsų grupės...
– Internete sklando gandas, kad jūsų grupės prodiuseriai vertė vokalistą Lauri daug rūkyti, kad jo balsas dainose būtų labiau užkimęs. Ar tai tiesa?
– Kiek pamenu, albume „Dead Letters“ buvo keletas kūrinių, kuriuos prodiuseris leido įrašinėti Lauri po rūkymo. Jis sakydavo: „Gerai, surūkyk vieną cigaretę ir einam įrašinėti dainos“. Dabar Lauri visai neberūko ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą.
– Vadinasi, pasakymas, kad roko muzikos atlikėjų kasdienybė – merginos ir alkoholis, nėra visiška tiesa? Ar jūs kolekcionuojate apatinį trikotažą, kurį merginos dažnai švysteli į sceną per koncertus?
– (Juokiasi.) Šiuo metu mūsų grupės nariai nevartoja daug alkoholio, o merginos... Jų dėmesio mums netrūksta, tačiau ar kas nors renka tuos apatinius – nežinau. Bent jau ne aš. Lauri išties gauna daug apatinių, jis labai populiarus tarp merginų. (Juokiasi.)
– Ar jūsų grupės nariai turi pamišusių gerbėjų? Ar prisimenate kokį nors keistą, juokingą pokštą, kurį jums būtų iškrėtę gerbėjai?
– Taip, mes turime daug spalvingų gerbėjų, o kartais sutinkame ir keistuolių. Kartą prie mūsų priėjo moteris su kūdikiu ir paklausė Lauri, ar šis jos neprisimena ir kodėl nesirūpina savo vaiku. Mes ją pirmą kartą matėme! (Juokiasi.) Buvo truputį baisu... Kitas malonesnis prisiminimas – Vengrijoje kelios merginos man padovanojo knygą apie miestą, kuriame pačios gyveno. Jos knygą sukūrė pačios – aprašė miesto istoriją, sudėjo savo nuotraukas. Buvo labai įdomu skaityti.
– Dėkui už interviu!
