Autoriai prie tokios išvados priėjo po dešimties metų bendro darbo su 20 vertėjų ir tyrėjų. Amsterdamo Van Gogho muziejus pavadino šį teiginį „dramatišku“ ir „intriguojančiu“.
Nepaisant to, kuratorius Leo Jansenas pasakė, kad „dar liko daug neatsakytų klausimų“ ir kad būtų „pernelyg skubota atmesti savižudybės versiją“. Jis pridūrė, jog nauja garsiojo dailininko mirties priežasties versija „sukels daug diskusijų“. Van Goghas mirė 1890 metais Auvers-sur-Oise, Prancūzijoje, sulaukęs 37 metų.
Olandų menininkas buvo apsistojęs Auberge Ravoux užeigos namuose, iš kur jis eidavo į javų laukus tapyti. Ilgą laiką buvo manyta, kad jis nusišovė laukuose, prieš grįždamas į užeigos namus, kuriuose vėliau mirė.
Biografijos autorius Stevenas Naifehas tikino, kad „mums labai aišku, jog Van Goghas nėjo į javų laukus, norėdamas nusižudyti“.
„Jį pažinojusieji žmonės manė, kad tuo metu Auvers apylinkėse jį netyčia nušovė du pažįstami berniukai ir menininkas nusprendė juos apginti, prisiimdamas kaltę“, – savo teoriją aiškino tyrėjas. Šį teiginį įrodo ir rasti nauji faktai, kad kulka įėjo į genijaus pilvo viršutinę dalį tam tikru kampu, o ne tiesiai, kaip turėtų būti savižudybės atveju.
„Buvo žinoma, kad tie du berniukai, kurių vienas vilkėjo kaubojaus drabužiais ir turėjo blogai veikiantį ginklą, su kuriuo jis žaidė kaubojus, tą valandą eidavo su Vincentu išgerti. Taigi mes turime du paauglius, turėjusius ginklą, turime berniuką, kuris mėgo žaisti kaubojus, turime tris žmones, kurie tikriausiai buvo padauginę gėrimų“, – versiją dėstė S.Naifehas, kurio teigimu, netyčinės žmogžudystės versija šiuo atveju yra labiau tikėtina.
