Karinis miestelis turėjo viską, ko reikia uždaram gyvenimui: savo ligoninę, kultūros namus, biblioteką, vaikų darželį, 10-metę mokyklą, parduotuvę.
1944 metais vasarą Linksmakalnyje įsikūrę rusų kariškiai buvusiame dvare įrengė KGB radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa dalinį – radijo žvalgybos centrą.
Iš vietovės buvo iškeldinti visi gyventojai, teritorija apjuosta spygliuota viela, čia suvaryti vokiečių belaisviai.
1944–1950 metų laikotarpiu jie pastatė dabartinį seniūnijos raštinės pastatą, kareivines, Žaliosios gatvės namus, karininkų klubo pastatą, kurio dizainas – langai su arkomis – paimtas iš vienintelio po karo išlikusio dvaro raudonų plytų pastato – K.Gustaičio veislinių arklių arklidžių.
Manoma, kad karo belaisviai buvo palaidoti netoliese, tačiau jų kapai nerasti iki šiol.
Linksmakalnyje įsikūręs karinis dalinys buvo ypač slaptas. Jame dirbo keli tūkstančiai rusų kariškių bei vertėjų. Karinis miestelis turėjo viską, ko reikia uždaram gyvenimui: savo ligoninę, kultūros namus, biblioteką, vaikų darželį, 10-metę mokyklą, parduotuvę.
Čia pat – kareivinės, prie jų esančioje aikštelėje, tebestovi cementinis obeliskas su ryškia penkiakampe žvaigžde. Tolėliau išsidėstę pastatai su didžiule lėkšte – radijo lokatoriumi, siųstuvais ir imtuvais.
Pagal vieną versijų su palydovine lėkšte buvo bandoma perimti duomenis iš JAV palydovų, skaityti jų transliuojamus telemetrinius duomenis.
Dabar metalinės lėkštės pamatyti jau nebe pavyks. Radijo ir Televizijos centras ją pardavė. Tačiau apleisti, spygliuota viela aptverti pastatai tebestovi nenaudojami.
Iš šios vietos buvo galima klausytis visoje Europoje į eterį išeinančių radijo pranešimų. Bazėje dirbusiems tarnautojams su šeimomis niekur kitur nebuvo leidžiama dirbti ar gyventi.
Nors trumpam išvykę iš miestelio jie turėdavo prisistatyti, kaip gyvenantys kitame, gretimame miestelyje, ir nurodyti išgalvotus darbus.
Buvusioje SSRS panašūs centrai veikė Latvijoje (Skrundoje), Taškente, Pskove ir Maskvoje. Užsienyje centrai buvo įrengti Vietname ir Kuboje.
Visiems atvira Linksmakalnio gyvenvietė tapo nuo 1993 metų birželio 16 dienos, kai pasitraukė sovietų kariai.
