Penkerius metus gyvuojantis Siaurojo geležinkelio klubas vienija siaurojo geležinkelio istorija besidominčius žmones. Savo svajonę paskleisti siaurojo geležinkelio virusą plačiau jie pradeda įgyvendinti šiemet – paskutinę vasario dieną klubas įsigijo daugiau nei 100 km nenaudojamo siaurojo geležinkelio ruožo, einančio per tris Aukštaitijos rajonus. Pradinė šio ruožo kaina siekė beveik 300 tūkst. eurų.
Industrinio turizmo entuziastai neslepia, jog tai – didžiulė investicija. Vis dėlto neabejoja, kad ji atsipirks: susidomėjimas tokio tipo objektais tarp užsieniečių didžiulis. Tereikia pasiruošti tinkamai juos priimti ir skleisti gerąją žinią.
Biržų, Pasvalio, Pakruojo ir Panevėžio rajonų teritorija einančiame ruože jie ketina vystyti industrinio turizmo projektus – pasiūlyti turistams pasivažinėti įvairia geležinkelio technika, pavyzdžiui, drezinomis.
Pasiūlyti įvairias pramogas siauruoju geležinkeliu atvysiantiems turistams jie kvies ir vietos bendruomenes – kadangi ruožas eina per įvairius miestelius, jų gyventojai turės progą parodyti tai, ką moka geriausiai: prekiauti suvenyrais, organizuoti renginius ir t.t.
Dešimtmečius niekam nerūpėjo
Aukštaitijoje esantis daugiau nei 100 km siaurojo geležinkelio ruožas iki šiol priklausė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Nuo 1990 metų jis buvo nenaudojamas ir mažai kam rūpėjo. Siaurojo geležinkelio klubo nariai pasakojo, jog per 26-erius metus šis ruožas tapo visiškai apleistu.
„1990 metais Lietuvoje egzistavęs „siaurukas“ pasidalino į dvi dalis: ruožas Panevėžys-Anykščiai pakankamai ilgai veikė, o ruožas į Biržus ir Pasvalį buvo miręs – krovinių nebuvo, o jokia kita veikla neišvystyta. Jo teritorijoje esančios stotys išparduotos, o pats ruožas visus tuos metus buvo neprižiūrimas“, – pasakoja vienas iš Siaurojo geležinkelio klubo steigėjų Udrius Armalis.
Anot jo, tai, kad šiame ruože esančios stotys privatizuotos, – ir privalumas, ir trūkumas. Kai kur gyvena žmonės, kitos – apleistos. Vis dėlto dauguma jų „gyvos“.
„Turime minčių prikalbinti vietinius žmones, kurie šiose vietose galbūt norėtų užsiimti turizmui aktualia veikla: įrengti kavinę, prekiauti suvenyrais ir pan.“, – kalbėjo industrinio turizmo entuziastas.
Visa tai įpūstų gyvybės į visą maršrutą ir padėtų sudominti turistus, kurie čia atvyktų išbandyti Siaurojo geležinkelio klubo narių surinktos geležinkelio technikos.
„Mūsų klubas veikia jau penkerius metus. Per tą laiką supirkome nemažai istorinės technikos – turime daugiau nei Anykščių siaurojo geležinkelio muziejus. Tiesa, dalis jos tragiškos būklės, tačiau tikimės restauruoti. O kai ką galima naudoti ir dabar. Pavyzdžiui, rankines drezinas“, – kalbėjo pašnekovas.
Naujieji siaurojo geležinkelio ruožo savininkai savo veiklą ketina pradėti nuo Biržų. Planuojama, kad jau šią vasarą būtent čia lietuviai ir užsienio turistai galės išbandyti minėtas rankines drezinas.
Kaip tai galėtų atrodyti, galima išvysti šiame videoklipe:
Su Aukštaitijos siauruku ne konkuruos, bet bendradarbiaus
Tiek jis, tiek kiti klubo nariai mato didžiulį projekto potencialą. „Siaurojo geležinkelio ruožas „Panevėžys-Anykščiai“ eina per mišką, o mūsų įsigytas ruožas – per miestelius. Tai – didžiausias skirtumas ir privalumas. Kelionė vyktų per miestelius. Tikimės, kad prisijungs miesto bendruomenės, kurioms atvešime turistų“, – sakė U.Armalis.
Kitas pliusas – nemaža dalis ruožo eina netoli „Via Baltica“. „Dėl to šis ruožas būtų kur kas patrauklesnis turistams: jie jį paprasčiausiai lengviau pasiektų“, – pažymėjo pašnekovas. Bet kuriame ruožo etape jie galėtų prisijungti ir pramogauti.
„Didžiausia problema – tai, kad ruožas siaubingas apleistas. Bet jei prisidės savivaldybės, viskas bus gerai. Mes, skirtingai nei Anykščių siaurukas, neturime valstybinio finansavimo. Kita vertus, dėl to esame atviri ir lankstūs įvairiems bendriems projektams. Biržų rajono savivaldybė mus palaiko – bus bendrų projektų. Taigi, reikia tik daryti“, – kalbėjo Siaurojo geležinkelio klubo atstovas.
Iki šiol dauguma lietuvių žinojo tik Aukštaitijos siauruką, kuriuo rengiamos pažintinės ir pramoginės kelionės iš Anykščių, Troškūnų, Rubikių ir Panevėžio.
VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Vismantas Užalinskas 15min sakė, jog Siaurojo geležinkelio klubo pirkinys bus naudingas ir jo atstovaujamai įstaigai.
„Šis klubas man puikiai pažįstamas, žinau, kokią techniką jie turi, jos iki šiol neišnaudodavo. Pavyzdžiui, unikalių vienetinių vagonų. Turime bendrų planų Panevėžyje daryti Siaurojo geležinkelio muziejų – ten visa ta technika galėtų būti eksponuojama. Tačiau aktyvioms pramogoms reikėjo bėgių – ką jie dabar ir įsigijo.
Žinoma, iš pradžių jiems bus sunku – juk neturi valstybės palaikymo. Kita vertus, ten esančios savivaldybės greičiausiai bus suinteresuotos prisidėti. Bendruomenės jau išreiškė norą dalyvauti, nes pagaliau suprato, ko neteko.
Tik išvažiavus iš Panevėžio stoties matai miestelius. Pačios stotys, kurios patenka į šį ruožą, taip pat unikalios: pavyzdžiui, Joniškėlio stotis – dvaras. Biržuose siauruko bėgiai veda tiesiai į miesto centrą.
Pajiešmenių (Pasvalio raj.) bendruomenė savo rankomis jau susitvarkė keletą kilometrų siaurojo geležinkelio ruožo – suaugę kartu su mokiniais iškirto krūmus. Vėliau vaikai galėjo pasivėžinti rankinėmis drezinomis ir patys įsitikinti, kokia tai pramoga“, – pasakojo V.Užalinskas.
Kaip vieną didžiausių būsimo ruožo privalumų pašnekovas įvardino gamtovaizdį.
„Važiuojant šiuo ruožu siauruku pro langą atsiversiantis vaizdas įspūdingas. Nieko panašaus į tą, kurį mato Aukštaitijos siauruku keliaujantys žmonės. Mūsų siūloma kelionė – tai važiavimas nuo taško A iki taško B. – visas maršrutas eina mišku.
O ten kitaip: tik išvažiavus iš Panevėžio stoties matai miestelius. Pačios stotys, kurios patenka į šį ruožą, taip pat unikalios: pavyzdžiui, Joniškėlio stotis – dvaras. Biržuose siauruko bėgiai veda tiesiai į miesto centrą. Išlipus – ranka pasiekiama Biržų pilis“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, Biržų meras sužavėtas siaurojo geležinkelio atgaivinimo idėja. „Jie jau ir patys šį tą nuveikė: šiemet planuoja atidaryti ruožą, kuriame bus galima važinėtis rankinėmis drezinomis“, – kalbėjo V.Užalinskas.
Jis neabejojo, jog ilgus metus nepelnytai pamirštas siaurasis geležinkelis turi realių šansų prisikelti ir tapti vienu iš tų objektų, kuris garsintų Lietuvą visame pasaulyje.
„Siaurojo geležinkelio klubas turi ryšių su užsienio siaurojo geležinkelio klubais. Su kitų šalių industrinio turizmo atstovais bendradarbiaujame ir mes: šiemet rudenį „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ organizuoja tarptautinę konferenciją, kurioje bus galima išvysti retų siaurojo geležinkelio eksponatų.
Rumunai jau patvirtino, jog į Lietuvą atveš savo garvežį, su eksponatais bus latviai, deramasi ir su estais. Planuojame restauruoti ir siaurąjį garvežį, kuris dabar stovi Panevėžyje. Mūsų tikslas – kad siauruoju geležinkeliu vėl kursuotų garvežiai“, – planus dėstė pašnekovas.
Yra minčių, jog kiekvieną savaitgalį iš Panevėžio į Anykščius ir atgal galėtų vykti reguliarieji siauruko reisai.
V.Užalinsko nuomone, kadangi savarankiškų keliautojų daugėja, tokia turistinė kelionė būtų paklausi, ypač, jeigu traukinyje būtų galima vežtis ir dviratį.
