Moteris triūsia darže. Iš namų šalia cerkvės takeliu eina popas. Giedros akys.
„Gyvenimas yra gražus, bet anas dar gražesnis, tik sunku suvokti, kad tas pasaulis be lubų“, – sako prašalaičiams ir kviečia į valgyklą. Pietų. Jie verdami visai bendruomenei. Kuri verčiasi žemės ūkiu. Pamažu restauruoja senuosius Michnovo pastatus. Mikniškių dvaras žinomas nuo 1850 metų. Dvarininkai Koreckiai ir pastatė tą grakščią žalią medinę cerkvę. Aštuonkampė mūrinė koplyčia iškilo 1917 metais.
Atlaikė valdžių kaitą, bedievystę, suvarymą į kolchozus ir kolchozų griuvimą. Tarpukario metu Turgelių klebonas užtarė bendruomenę prieš Juzefo Pilsudskio valdžią, kad jie ne komunistai. 1941 metų birželį NKVD planavo visus Michnovo sentikius ištremti.
Michnovas turi savo biblioteką ir savo muziejų. Išskirtinė istorija – apie bendruomenės įkūrimą ir ganytoją tėvą Pontijų.
Uždara, asketiška ir labai tvirta bendruomenė. Atlaikė valdžių kaitą, bedievystę, suvarymą į kolchozus ir kolchozų griuvimą.
Tarpukariu Turgelių klebonas užtarė bendruomenę prieš Juzefo Pilsudskio valdžią, kad šie rusai – ne komunistai. 1941 metų birželį J.Stalino NKVD planavo visus Michnovo rusus ištremti. Bendruomenę išgelbėjo prasidėjęs A.Hitlerio ir J.Stalino karas. Nors sovietiniais laikais bendruomenę komunistai pavertė kolchozu, bet tai buvo vienintelis toks kolchozas Lietuvoje, kuriame nebuvo nei partorgo, nei Komunistų partijos vietos organizacijos.
Rudenėja. Prašalaičius palydi Michnovo kiemsargis. Suviauksi. Ir vėl tylu. Iš apačios matyti Turgelių bažnyčia. Michnovas-Mikniškės gyvena savo gyvenimą. Lietuvoje.
