Paryžiaus olimpinėse žaidynėse breikas bus debiutinė sporto šaka, čia startuos 17 atrankas įveikusių moterų (Bgirls) ir 16 vyrų (Bboys). Mūsiškė, septyniolikmetė Dominika Banevič – Bgirl Nicka tiesioginį kelialapį į žaidynes iškovojo 2023 metų rugsėjį, laimėdama pasaulio čempionatą. Paryžiuje ji bus jauniausia Lietuvos olimpinės rinktinės narė ir viena didžiausių vilčių.
Pokalbio metu RADIOCENTRO eteryje Mindaugas, breiko pasaulyje žinomas ir Bboy M pseudonimu, atskleidė šios sporto šakos subtilybes, teisėjų vertinimus, specifiką ir pateikė savo prognozę dėl mūsų atstovės, Bgirl Nickos, pasirodymo.
– Mindaugai, ar galit trumpai paaiškinti ką mes matysim? Kiek laiko pasirodo vienas sportininkas? Ar tai yra surepetuotas šokis ar improvizacija?
– Breikas vyksta kovomis. Šokėjai kovoja vienas prieš vieną, pasirodo pakaitomis ir tada teisėjai nusprendžia kas laimi kovą. Šokėjai atitinkamai gauna taškus. Per kvalifikacinius etapus Olimpinėms buvo atrinkta po 16 vaikinų ir merginų dalyvauti. Dar papildomas vienas šokėjas yra iš pabėgėlių komandos. Visos varžybos vyks per vieną dieną. Prasidės nuo grupių etapo, kur sudarytos keturios grupės po keturis šokėjus. Kiekvienoje grupėje kiekvienas šokėjas kovos su kiekvienu kitu grupės šokėju.
Bus po du išėjimus kiekvienai kovai, jei laimi abu – gauni 2 taškus, jei vieną – 1 tašką, jei nei vieno – 0 taškų. Po trijų kovų gali turėti 6 taškus. Po grupių etapo iš kiekvienos grupės po du šokėjus patenka į TOP 8. Po to jau vyksta tiesioginės atkrintamosios, kur pralaimėjus krenti iš varžybų. Vienas išėjimas kovos metu trunka nuo 30 sekundžių iki 1 minutės. Atkrintamosiose tų išėjimų būna daugiau. Visa kova ten užtrunka nuo 8 iki 10 minučių. Tokiu formatu visa rungtis gali įvykti per vieną dieną. Tad dienos vakare mes jau žinosim rungties čempionus.
– Į ką žiūri teisėjai? Mes, žiūrovai, matysim arba gražu ar negražu, patinka ar nepatinka, o ką teisėjai turi pamatyti?
– Breikas visgi yra vizuali sporto šaka. Pagrindinius kriterijus gali matyti kiekvienas – ar šokėjas šoka švariai, ar nėra užkliuvimų, užkritimų kažkokių, užstrigimų judesių nukritimų. Tokie akivaizdūs trikdžiai matomi iš karto, matomi ir plika akimi. Taip pat vertinamas muzikalumas, ar šokėjai atlieka savo judesius pagal muziką. Ta muzika parenkama atsitikinai, ne paties šokėjo.
Visi pasirodymai yra visiškai 100-u procentų improvizuoti, muzika parenkama didžėjaus tuo metu, kai vyksta kova. Taip, ji tam tikro tempo ribose, yra tam tikras skaičius kūrinių, iš kurių galima pasirinkti, bet kokią tiksliai su kokiais elementais viduje tu gausi, nežinai net stovėdamas ant aikštelės. Improvizacija ir kūrybingumas irgi yra dalis vertinimo. Taip pat vertinama judesių įvairovė – ar šokėjas demonstruoja platų judesių ir technikos žodyną.
Tuos dalykus, kadangi kova vyksta poromis, gana ryškiai galima akivaizdžiai pamatyti. Bet teisėjai tikrai turi būti savo srities ekspertai ir aukštos kvalifikacijos, tad yra ir daug tokių elementų, kurie matomi tik patyrusiam. Tokie kaip originalumas. Breikas, skirtingai nei dauguma sporto šakų, skatina savo savitų, originalių naujų judesių atlikimą ir įvedimą. Tai privalumas, jei gali sukurti naujus judesius.
Taip pat svarbi energija – kaip šokėjas išpildo sceną, kaip išnaudoja erdvę, kaip joje jis jaučiasi. Nėra skatinamas grynai techniškas judesių atlikimas. Vertinama dinamika, kiek skirtingi judesiai ir kokie perėjimai yra atliekami. Šokėjai tikrai žino visus vertinimo kriterijus, žino ko iš jų tikimąsi ir visi pasiruošę kovoti pagal tą formatą.
– Šokėjai turbūt ir teisėjus žino? Juk bendruomenė nėra itin didelė.
– Žaidynių teisėjai buvo paskelbti vos prieš kelias dienas. Ta intriga buvo išlaikome ne be reikalo – kad nebūtų šališkumo. Manau, jog nėra palankių ar nepalankių teisėjų. Jų yra devyni, visi jie teisėjauja pagal numatytą struktūrą ir standartus ir nelabai yra vietos šališkumui. Visi jie bendruomenių lyderiai, aukšto lygio šokėjai, kurie ilgai mokėsi paskutinius metus teisėjauti pagal numatytas taisykles. Visi iš skirtingų regionų, skirtingų šalių. Jie žino visus šokėjus, šokėjai juos irgi pažįsta. Manau, kad visas sąstatas tikrai objektyvus ir galės teisingai bei gerai įvertinti visus šokančius atletus.
– Ar Nickai jos jaunas amžius yra privalumas ar trūkumas?
– Breikas gal skiriasi nuo kitų sportų tuo, kad ten nėra labai didelių amžiaus apribojimų. Jei pažiūrėtume į olimpinių dalyvius, tai čia tiek šokėjai 17, 18 metų amžiaus, tiek ir aukščiausio lygio šokėjai 38, 39, 40 ir panašiai metų. Visi jie turi savų privalumų – amžius duoda patirtį ir rafinuotumą, technikos atšlifavimą, atidirbtus savo judesius. Kaip ir jaunas amžius suteikia savo energiją, fizinius sugebėjimus naujus, naujo amžiaus kūrybiškumą ir galimybes.
Bet aš manau, kad geriausia bus tiems šokėjams, kurie, sakykim, galbūt sugebės sujungti tuos du dalykus – ir, nepaisant jauno amžiaus, mokėti tradicines breiko vertybes, bet ir turėti pačią geriausią formą bei pasiruošimą. Nicka, nepaisant savo jauno amžiaus, turi šias galimybes, yra tiek fiziškai pasiruošusi, tiek treniravusis, tiek sukaupusi patirties, dalyvavusi jau ne viename tarptautiniame renginyje, ne vieną čempionatą laimėjusi.
– Stebint breiko kovas, dažniausia atrodo, kad konkurencija tarp šokėjų labai geranoriška, draugiška. Ar būna teisėjų atžvilgiu, kai šokėjas jaučia, kad neteisingai įvertintas?
– Teisėjai nėra, kad vertintų pagal principą kuris patiko labiau. Ta (vertinimo) sistema yra skaitmenizuota, yra visa eilė taisyklių, ir balų, ir kriterijų, pagal kuriuos žiūrima. Ir teisėjai vertinami kiekvieną ratą turi sistemoje pažymėti ką kaip vertina.
Yra tie saugikliai, kur tuos teisėjus, duodančius išskirtinai aukštus ar žemus balus, sistema pašalina. Kaip ten tiksliai Olimpinė vertinimo sistema veikia, aš tiksliai negaliu pasakyti, bet saugikliai tikrai yra, kad vertinamas būtų teisingas ir laimėtų būtent tas šokėjas, kuris tikrai pasirodė geriausiai.
– Mes čia visi Lietuvoj esam tarsi užtikrinti ir garantuoti, kad Nicka kažkokį medalį tikrai parveš. Ar pagrįsti mūsų tokie lūkesčiai?
– Jei pažiūrėtumėm į kitus sportus, tai tarsi žinomas to sportininko rezultatas, galimybės ir netikėtumų didelių nebūna. Bet breikas yra labiau kaip krepšinio rungtynės, boksas ar pan. Tai priklauso ne tik nuo tavęs paties – tai priklauso nuo to kaip tą dieną tu jausiesi, kaip priešininkas jausis, kaip jam seksis, kaip pati rungtis tą dieną vyks. Visko pasitaiko.
Dėl pačios Nickos, tai tiek kalba tie, kurie vertina galimybes, tiek ekspertai, tiek kiti šokėjai, pagal kvalifikacinių varžybų rezultatus ir kitus čempionatus, Nicka yra tarp top 4 ar top 5 šokėjų. Manau, kad ji tikrai turėtų patekti į svarbiausias kovas, o toliau jau bus grynai tos dienos rezultatai – kaip pasiseks ir kaip pavyks. Ji yra laimėjusi ir pasaulio čempionatą, ir kituose renginiuose užėmė pirmąsias vietas su lygiai tokiu pat stipriu šokėjų sąstatu, kaip ir čia. Tikrai visos galimybės yra, bet visus medalius reikės laimėti pačiai.
– Mindaugai, tai ar tilps rudenį visi norintys vaikai į breiko pamokas?
– Augimas breiko šokėjų Lietuvoj tikrai yra matomas jau paskutinius 4-erius ar 5-erius metus. Tiek iš dalyvaujančių renginiuose, tiek iš dalyvaujančių Lietuvos čempionate, tiek iš ateinančių į treniruotes įvairiuose miestuose tikrai yra matoma, kad šokančių vaikų daugėja. Ir aš manau, kad po šių Olimpinių jų bus dar daugiau. Dar manau, kad jau dabar, nepriklausomai nuo rezultatų, mes turėsime labai šaunų pasirodymą, turėsime šaunų reginį visiems. Tikrai nepriklausomai nuo to kaip jis baigsis jau turime nuostabius rezultatus, kuriais galime ir turime džiaugtis.
Visą RADIOCENTRO eteryje vykusį pokalbį su Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) Breiko lygos direktoriumi, teisėju ir breiko šokėju Mindaugu Radvila-Bboy M rasite čia.
Dominikos Banevič startas įvyks rugpjūčio 9 d. (penktadienį): 17.07 val. – varžybos grupėse. D.Banevič startuos B grupėje, kur rungsis su prancūze Bgirl Syssy, amerikiete Bgirl Logistx ir australe Bgirl Raygun. Breiko meistrai pasirodys ikoniškoje Paryžiaus vietoje – Santarvės aikštėje, besijungiančioje su Eliziejaus laukais, šalia obelisko iš Luksoro šventyklos. Lietuviška breiko bendruomenė renkasi aikštelėje po Baltuoju tiltu į jam'ą nuo 16.00 val.
