Prieš trejus metus Londone vilnietis iškovojo bronzą svorio kategorijoje iki 74 kg. Dabar jis ne tik labiau patyręs ir pasitikintis savimi, bet ir sunkesnis, nes nuo šių metų kovoja svorio kategorijoje iki 85 kg.
„Kartu su treneriu nusprendėme, kad reikia pereiti į aukštesnę svorio kategoriją. Dabar vadinamasis darbinis mano svoris yra 87–88 kg. Ir jei vėl tektų „džiovintis“ iki 75 kg, būtų sunku, alintų organizmą. Man jau ne 22 metai, kaip Pekino olimpiadoje, kur reikėjo numesti 11 kg. Dabar, kai artėja 30, jau sunkiau atsigauti“, – paaiškino A. Kazakevičius.
Baku jis, kaip ir kiti imtynininkai, jaučiasi puikiai. Nes Azerbaidžanas – imtynių šalis: „Čia imtynės – kaip pas mus krepšinis. Todėl sąlygos – puikios. Salėje, kurioje treniruojamės – net 14 imtynių kilimų, orą gaivina kondicionieriai.“
– Aleksandrai, kuo skiriasi sąlygos Baku nuo Londono olimpinių žaidynių?
– Čia labai jaučiasi, kad tai imtynių šalis. Ir imtynėms čia sudarytos išskirtinės sąlygos. Bet, kiek kalbėjau su kitų sporto šakų atstovais, tai irgi nesiskundžia, sąlygos geros. O lyginant su Londono žaidynėmis, didelio skirtumo nėra. Žinoma, čia ne olimpiada.
– Kokie jūsų planai lyginant su Londono olimpiada? Planuojate pakilti dar aukščiau?
– Aukščiau būtų gerai. Mes visada važiuojame nusiteikę kovoti. Bet kilimas apvalus, be to, šiemet perėjau į didesnio svorio kategoriją, čia bus tarsi mano debiutas. Žinoma, per įvairius turnyrus jau esu pasitikrinęs jėgas su šios kategorijos atletais. Niekuo jiems nenusileidžiu, tad galvoju apie medalį, tik pažiūrėsime, kokios spalvos.
– Anksčiau prieš varžybas tekdavo mesti svorį. Gal dabar reikia priaugti?
– Iš pradžių reikėjo šiek tiek priaugti svorio, o dabar keletą kilogramų jau reiks ir numesti.
– Ar sportininkų kaimelyje yra kažkokių laisvalaikio pramogų?
– Taip. Čia jau apsižvalgėme. Galima nusikirpti, pedikiūrą ir manikiūrą pasidaryti. Išbandėme žaidimų kambarį, ten esantį golfo simuliatorių. Tikrai yra ką veikti. Vyko olimpinio kaimelio atidarymas, vis linksmiau, muzika groja. Manau, įsivažiuos kaimelis.
– Kaip patinka pats Baku miestas, kuriame labai daug pinigų buvo skirta pasirengimui žaidynėms?
Bet kilimas apvalus, be to, šiemet perėjau į didesnio svorio kategoriją, čia bus tarsi mano debiutas. Žinoma, per įvairius turnyrus jau esu pasitikrinęs jėgas su šios kategorijos atletais.
– Baku buvau ir prieš ketverius metus, ir pernai. Čia viskas labai smarkiai pasikeitę. Galima pavadinti mažuoju Las Vegasu. Labai įspūdingai atrodo miesto centras, jūros pakrantė. Čia savita architektūra, jaučiasi prabanga. Matosi, kad naftos jie nemažai turi.
– Ar Europos žaidynes galima pavadinti repeticija prieš atranką į olimpines žaidynes?
– Tai vienas pasirengimo atrankai etapų. Nes ruošiamės pasaulio čempionatui, rugsėjį vyksiančiam Las Vegase. Ten jau vyks atranka į olimpines žaidynes. Čia puiki proga pasitikrinti jėgas.
– Į Baku susirinko stipriausi varžovai?
– Ne visi. Yra keletas ir tų vadinamųjų antrųjų numerių. Pavyzdžiui, armėnų lyderiai net negalvojo apie šias žaidynes, nes jų šalių santykiai visi žino kokie.
Vieni gal kitaip ruošiasi pasaulio čempionatui, kiti čia atvažiavo pasitikrinti jėgų. Štai mano svorio kategorijos pasaulio čempionas prancūzas kovos aukštesnėje svorio kategorijoje.
Iš pradžių reikėjo šiek tiek priaugti svorio, o dabar keletą kilogramų jau reiks ir numesti.
Bet tai, kad kai kurioms šalims atstovaus tie antrieji numeriai, nereiškia, kad bus lengviau. Nes jie bandys įrodyti, jog gali būti ir pirmi, todėl labai stengsis.
Ir pas mus Lietuvoje didelė konkurencija. Kai rengiausi Londono olimpinėms žaidynėms, mano svorio kategorijoje buvo Valdemaras Venckaitis, dabar yra Laimutis Adomaitis. Nuolat vyksta vidinė konkurencija. Ji dar labiau skatina mus siekti geresnių rezultatų. Dar neaišku, kuris važiuos į pasaulio čempionatą.
– Ar jūsų svorio kategorijoje yra koks nors aiškus favoritas?
– Imtynėse apskritai ryškūs favoritai yra tik keliose svorio kategorijose – iki 98 kg armėnas visa galva aukštesnis už visus, o kategorijoje iki 130 kg – kubietis. Vidutinio svorio kategorijose negali nieko nuspėti. Gali vieną dieną būti pasaulio čempionas, o kitą nieko nelaimėti.
– Pažįstate nemažai kitų Lietuvos sportininkų. Kaip manote, kas dar galėtų Baku užkopti ant garbės pakylos?
– Užaugo nauja imtynininkų karta, tikimės pergalių. Baidarių ir kanojų irkluotojai rodo gerus rezultatus ir gali iškovoti medalį. Ir visi kiti kovos. Sirgsime už visus ir tikėsimės, kad pasiektų maksimalų rezultatą.
– Gal bus progų pasižiūrėti ir kitų sporto šakų varžybas?
– Nelabai, nes čia būsime tik iki birželio 15 d., o 14 dieną manęs dar laukia kovos.
– Koks imtynininkų dienos ritmas čia, Baku?
– Iš ryto atsikeliame, pasisveriame. Kas gali, eina pusryčiauti, o kas ne – grįžta į kambarį. Jie laukia treniruotės, kad galėtų pasiekti reikiamą svorį. Stengiamės per daug nevaikščioti, taupome energiją, nes didžiulis karštis vargina.
Tik atvykę į kaimelį pirmą treniruotę surengėme lauke, žaidėme futbolą. Visi numetėme po 2–3 kg per 25 minutes, o kraujospūdis buvo didžiulis. Čia labai reikia saugotis.
