Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė įvardija, kad nepriklausomai nuo to, ar ilsimasi miške, prie vandens telkinių ar sodyboje, kartu su savimi turėti įvairiems negalavimams skirtą vaistinėlę yra išmintinga. Tad kas joje turėtų būti?
Kasdien vartojami vaistai
Vaistininkė G.Šimkė paaiškina, kad net ir atostogaujant labai svarbu nepamiršti kasdien vartojamų, gydytojo paskirtų vaistų. Priklausomai nuo išvykos trukmės, būtina iš anksto pasirūpinti, kad vaistų užtektų tiek jos metu, tiek dar kurį laiką grįžus į namus. Tai padės išvengti staigaus nuolatinių vaistų nutraukimo šalutinių reiškinių, kurie kai kuriais atvejais gali būti itin nemalonūs. Pavyzdžiui, jei kasdien vartojate antidepresantus ar arterinį spaudimą reguliuojančius vaistus, staiga juos nutraukus galima gana greitai sulaukti nemalonių ligos simptomų, kuriuos slopindavo medikamentai.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
Galvos, skrandžio ir kiti skausmai gali pasireikšti netikėtai, todėl vaistinėlėje pravartu turėti nesteroidinių vaistų nuo skausmo, temperatūros ar uždegimo. Temperatūrai mažinti gali būti naudojami paracetamolio preparatai, o skausmui ir uždegimui – acetilcisteino, ibuprofeno, naprokseno ar deksketoprofeno veikliųjų medžiagų preparatai. Negana to, tokio pobūdžio vaistai gali tapti tikru trumpalaikiu išsigelbėjimu nuo sąnarių ir raumenų skausmų, atsirandančių po aktyvaus fizinio krūvio ar įvairių traumų.
„Gamtoje dažniausiai atsipalaiduojame, todėl pamirštame sekti, kiek išgeriame vandens, o didesnėse kompanijose neretai atsiranda ir alkoholio, kepsninėje gaminami patiekalai taip pat ne visada pasiseka puikiai. Tokiais atvejais galime sulaukti nemalonių ir skausmingų pojūčių, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmo. Negalime garantuoti ir to, ar gamtoje netyčia nesusižeisime, todėl pasiruošus turėti vaistų nuo skausmo – gera išeitis. Planuojant aktyvią veiklą, vaistinėlę galima papildyti ir geliu nuo raumenų skausmo“, – sako G.Šimkė.
Tvarsčiai ir dezinfekcija
Jei susižeidėme, pirmasis žingsnis turėtų būti žaizdos dezinfekcija. G. Šimkė dalijasi, kad kuo sužeidimas švaresnis – tuo mažesnė įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, supūliavimo, tikimybė. Kartu su savimi į išvyką į gamtą būtinai reikėtų pasiimti dezinfekcinę priemonę, kurią būtų patogu naudoti. Vaistininkė sako, kad dažnu atveju pacientai renkasi purškiamas priemones, kadangi jas patogu aplikuoti. Žinoma, siekiant tinkamai nuvalyti žaizdą, vien to nepakaks – šalia reikėtų turėti švarios ir sterilios marlės, tvarstį ar bent jau vatos tamponėlių, kad būtų galima nuvalyti sužeidimo vietą ir kraštus aplink ją.
„Keliaujant, visada kartu reikia turėti ir binto, ir pleistrų, nes jie praverčia ne tik nusibrozdinus, bet ir užlipus ant stiklo, įsipjovus su žolės stiebu, pritrynus pūsles ar net patyrus nudegimus. Kiekvienu atveju žaizda turi būti švari, sausa ir gauti pakankamai deguonies. Tai sumažina įvairių infekcijų riziką ir paspartina gijimo procesus“, – paaiškina vaistininkė G.Šimkė.
Nepamirškime virškinimo
Vykstant į gamtą, virškinimo problemos gali sugadinti visą laisvalaikį, todėl labai svarbu kartu su savimi turėti atitinkamų virškinimo sutrikimus palengvinančių preparatų. Keptas maistas, saldumynai ir alkoholis gali paskatinti rėmenį, todėl skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai gali tapti tikru išsigelbėjimu. Lygiai taip pat, pasireiškus viduriavimui ar sustreikavus virškinimui, gali padėti simetikono ar diosmektito preparatai. Apsinuodijus – gelbės angliukas bei virškinimo fermentai.
„Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į jaučiamus simptomus – jei pakyla aukšta temperatūra, jaučiamas šaltkrėtis, vemiama, viduriuojama ir prarandama daug skysčių, patartina negaišti laiko ir pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku dėl tolimesnių veiksmų“, – priduria vaistininkė G.Šimkė.
Vaistai nuo alergijos
Uodų bei bičių gamtoje ir net miesto centre – jau apstu. Negana to, žydint pievoms, medžiams, krūmams ir gėlėms, aplink randasi ir daug alergenų. Nenuostabu, kad net nealergiškiems žmonėms gali pasireikšti silpnesnės ar stipresnės alerginės reakcijos. Vaistininkė rekomenduoja kartu savimi turėti geriamus antihistamininius vaistus – jie gali padėti sumažinti niežulį, bėrimus, nosies užgulimą ir akių ašarojimą. Taip pat reikėtų kartu pasiimti alerginę reakciją mažinantį gelį ar tepalą, akių lašus nuo alergijos ir purškalą nuo nosies paburkimo. Na, o ypač alergiškiems žmonėms su savimi reiktų turėti net ir paruoštą adrenalino autoinjektorių, kurį gali paskirti gydytojas, informuotas apie turimas paciento alergijas.
Apsauga nuo uodų, erkių ir mašalų
Šilti orai, lengva drėgmė, žolė ir medžių pavėsis – nuostabi terpė gyvuoti įvairiems vabzdžiams, mašalams bei erkėms. G. Šimkė įvardija, kad nors veiksmingiausia apsauga nuo erkių platinamo erkinio encefalito yra skiepai ir jais pasirūpinti reikėtų iš anksto, poilsiaujant gamtoje taip pat patariama nepamiršti erkių platinamos Laimo ligos, skausmingų mašalų įkandimų bei uodų sukeliamų nemalonumų. Lietuvai esant aktyviojoje minėtų vabzdžių ir voragyvių zonoje, įvairių apsaugos priemonių galima įsigyti bene visur. Tai gali būti purškalai, tepalai, aliejai, apyrankės, net plaukų gumytės. Tačiau jas naudojant būtina atidžiai perskaityti naudojimosi instrukciją, kadangi skiriasi priemonių veikimo laikas, po kurio reikėtų jas aplikuoti dar kartą.
Priemonės nuo žalingų saulės spindulių
Siekiant apsaugoti odą nuo pernelyg didelės saulės poveikio, būtina naudoti kosmetikos priemones su pakankamu saulės apsaugos faktoriumi, kitaip žinomu trumpiniu SPF. Vasarą veidui rekomenduojama naudoti ne mažesnę nei SPF50 apsaugą, o kūnui – ne mažesnę nei SPF30. Naudingiausia rinktis tas priemones, kurios apsaugo nuo UVB ir UVA spindulių. Taip pat svarbu reguliariai aplikuoti priemones nuo saulės, ypač po plaukiojimo, nusisausinimo rankšluosčiu, persirengimo ar labiau suprakaitavus. Jeigu visgi teko patirti nudegimus, pagelbėti gali specialiai tam skirtos priemonės, kurių sudėtyje būtų gausu pantenolio, dekspantenolio, alavijo ir pan.
