„Kai pacientas turi susiformavęs neigiamą požiūrį į skiepus, jį pakeisti būna labai sunku. Tačiau verta stengtis nes, ir toliau mažėjant skiepų apimtims, teks prisiminti seniai pamirštas ligas ir jų protrūkius. Dabar tarp maždaug 20 tūkst. vaikų nepaskiepytų yra apie 1000. Skaičiai neatrodo dideli, bet pridėkime į mūsų šalį atvykusius emigrantus iš Ukrainos, Baltarusijos bei kitų šalių, kurie neturi, pavyzdžiui, skiepo nuo poliomielito, ir visuotinis imunitetas pamažu silpsta. Užtenka prisiminti 2019 m. įvykusį tymų protrūkį, kuris, laimei, sustojo ir toliau neplito. Tačiau kitas protrūkis taip laimingai gali ir nesibaigti“, – pabrėžė gydytoja L. Žmuidzinavičiūtė.
Pasak gydytojos, didžiausią meškos paslaugą vakcinacijai padarė skiepai nuo COVID-19.
„Prasidėjus pandemijai, stebėjome visų vakcinų, ne tik nuo COVID-19, poreikio augimą ir besiskiepijančiųjų skaičių. Tačiau po trečiojo skiepo nuo COVID-19 įvyko nusivylimas, nes net ir visomis trimis vakcinomis pasiskiepiję žmonės susirgo. Be to, labai daug ką išgąsdino plačiai aprašyti ir gerokai pagražinti vakcinų nuo COVID-19 šalutiniai poveikiai. Taigi, šiandien turime ne vieną atvejį, kai iki 15 metų vaikas visais planiniais skiepais buvo tvarkingai skiepijamas, o staiga tėvai praneša, kad atsisako bet kokių tolimesnių vakcinacijų“, – pandemijos įtaką skiepų apimčių mažėjimui atskleidė L. Žmuidzinavičiūtė.
Gydytoja apgailestauja, kad net ir nuo meningokokinės infekcijos kai kurie tėvai vaikų neskiepija, nors ši liga kūdikiams yra itin pavojinga.
„Meningokoką diagnozuoti sudėtinga, žaibiška ligos forma yra itin greita ir dažnai – mirtina. Tėvams sakau, kad tegul geriau vaikas sukarščiuoja nuo skiepo negu nuo meningokokinės infekcijos. Ir vis kartoju – net itin retai pasitaikantis šalutinis skiepų poveikis yra geriau negu liga, nuo kurios skiepijama. Niekas nieko neslepia ir apgauti nenori: išsami, nuolat atnaujinama statistika ir medicininiai duomenys rodo, kad absoliučiai dažniausias skiepų šalutinis poveikis – trumpalaikis skiepo vietos paraudimas, nežymus patinimas, laikinas maudimas“, – teigia 30 metų pediatre dirbanti ir su rimtais skiepų šalutiniais poveikiais nesusidūrusi L. Žmuidzinavičiūtė.
Nors vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų, itin bijantiems skiepų, gydytoja pataria vaikus paskiepyti bent penkiavalente vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir nuo b tipo Haemophilus ir trivalente vakcina nuo tymų, kiaulytės bei raudonukės.
„Ir tais pačiais vėjaraupiais vaikams sirgti ir kankintis nereikia – yra skiepai, bet jeigu jau tenka rinktis, tai tegul bus nors tos dvi vakcinos nuo 8 pagrindinių ir itin pavojingų sveikatai bei gyvybei ligų. Norintiems pradėti skiepyti neskiepytus vaikus, sudarome lankstų individualų skiepų planą, įsiklausydami į tėvų lūkesčius“, – sakė L. Žmuidzinavičiūtė.
Labiausiai gydytoją stebina tai, kad net ir didžiausi skiepų priešininkai visus savo įsitikinimus pamiršta, kai vaikas sugalvoja studijuoti užsienyje.
„Kalbi, būna, kalbi, kad pasiskiepykite, reikia, verta – negirdi. Bet kai tik susiruošia studijuoti užsienyje – skiepijasi visomis vakcinomis iš eilės, pamiršę visas baimes, nes tokie reikalavimai keliami, norintiems mokytis svetur. Lygiai taip ir keliauti mėgstantys – atsargiai žiūrėję į planines vakcinas, nuo geltonojo drugio skiepijasi nesispyriodami“, – šypsosi gydytoja L. Žmuidzinavičiūtė.
