Stebėtina, kad nei viena iš lengva ranka milijonus skolinusių ar bankų garantijas teikusių savivaldybės įmonių iki šiol „Air Lituanica“ nepareiškė turtinių pretenzijų, kurios kartu reikštų nepriklausomo bankroto administratoriaus skyrimą.
Teisininkų teigimu, nuo šių metų pakeistas Įmonių bankroto įstatymas suteikė galimybes piktnaudžiauti neteisminio bankroto procedūra, o įmonės kreditorių pasirinktam bankroto administratoriui užduotys gali būti suformuluotos iš anksto.
Bijo teismo
Paprastai sakant, tokia procedūra pasirenkama tik vienu atveju – siekiant pasiskirti kreditoriams palankų bankroto administratorių. Visiškai įmanoma, kad jo kandidatūra derinama jau dabar ir jis ateis su specialiomis užduotimis, – teigė G.Blaškevičius.
Advokatų kontoros „ConsulTax“ partneris, advokatas Gediminas Blaškevičius 15min.lt paaiškino, koks vienintelis privalumas skatina bendroves rinktis neteisminę bankroto procedūrą.
„Keitėsi Įmonių bankroto įstatymas ir nuo šių metų sausio 1 d. bankroto administratorius teismai parenka atsitiktine tvarka. Reikia suprasti, kad bankroto administratorius yra esminė figūra bankroto procese. Jis valdo bankrutuojančios įmonės turtą, bendrauja su kreditoriais, reiškia ieškinius skolininkams. Jis taip pat tikrina įmonės sandorius, kurie sudaryti už paskutinius trejus metus.
Bankroto administratorius ieško buvusių vadovų piktnaudžiavimo požymių, teikia ieškinius buvusiems vadovams dėl žalos priteisimo ir atlieka kitus itin svarbius veiksmus. Visas bankroto procesas ir jo kryptis priklauso nuo bankroto administratoriaus.
Pagrindinis skirtumas tarp teisminės ir neteisminės bankroto procedūros yra tai, kad bankrotą inicijuojant neteismine tvarka, kreditoriai gali administratorių pasiskirti patys. Jie balsuoja dėl administratoriaus kandidatūros. Šiuo atveju teismas nedalyvauja.
Paprastai sakant, tokia procedūra pasirenkama tik vienu atveju – siekiant pasiskirti kreditoriams palankų bankroto administratorių.
Visiškai įmanoma, kad jo kandidatūra derinama jau dabar ir jis ateis su specialiomis užduotimis. Kad tai paprastesnis ar greitesnis bankrotas, yra tik deklaratyvūs teiginiai, nelabai turintys ką nors bendro su realybe“, – sakė advokatas.
Būdas išsisukti nuo atsakomybės
Neteisminio bankroto procedūra būtų neįmanoma, jei bent viena iš savivaldybės įmonių ar pati savivaldybė kreiptųsi į teismą dėl skolų išieškojimo.
Pašnekovo teigimu, neteisminis bankrotas gali būti inicijuojamas tik tada, kai įmonei, kuri ruošiasi bankrutuoti, teismuose nėra iškelta jokių bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir nėra vykdoma išieškojimų.
Pagal įstatymą, neteisminio bankroto procedūra būtų neįmanoma, jei bent viena iš savivaldybės įmonių ar pati savivaldybė kreiptųsi į teismą dėl skolų išieškojimo.
„Tikėtina, kad su kreditoriais yra dirbama sąmoningai, kad jie nesikreiptų į teismą ir tokią procedūrą būtų galima prastumti“, – teigė advokatas.
-
Remigijus Šimašius: „Kalbos apie „Air Lituanicos“ verslo planą – aferistinis kalbėjimo būdas“
-
Staigi „Air Lituanica“ griūtis virsta nauju skandalu
-
„Start Vilnius“ aferos herojus Rimantas Jurkšas po 15min.lt tyrimo lekia iš darbo
-
„Air Lituanica“ šaukia kreditorių susirinkimą, bendrovei inicijuojamas neteisminis bankrotas
Jis paaiškino, kad net po bankroto bylos iškėlimo neužkertamas kelias kitiems kreditoriams reikšti turtinius reikalavimus įmonėms, taip pat ir reikalavimus buvusiems vadovams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Pavyzdžiui, yra galimybė reikšti turtinį reikalavimą, jei yra faktų, kurie rodo, jog „Air Lituanica“ kokias nors paslaugas pirko specialiai užkeltomis kainomis.
Nors „Air Lituanica“ iš esmės veikė savivaldybės skirtų dotacijų pagalba, privačių akcininkų įtraukimas leido šiai įmonei pirkimus vykdyti nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo. Nei vienas iš privačių akcininkų, kurie bendrovėje palaidojo šimtus tūkstančių litų, kol kas turtinių pretenzijų įmonei nepareiškė.
Teisinė situacija iš esmės pasikeis, kai bankroto procedūra bus baigta. „Kol įmonė nėra išregistruota Registrų centre, kitaip tariant, kol ji nėra likviduota, tol tuos klausimus galima kelti. Kai įmonė išregistruojama, dedamas taškas. Teorinės galimybės dar kažką aiškintis egzistuoja, bet realiai tai labai sudėtingai įgyvendinama“, – teigė G.Blaškevičius.
Paskolinti milijonai
„Vilniaus šilumos tinklai“ paslapčia per pusantrų metų įmonei sugebėjo paskolinti net 7 mln. litų, puikiai žinodami, kad jie tų pinigų neatgaus, – teigė V.Benkunskas.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas „Žinių radijui“ teigė, kad savivaldybės įmonės buvo verčiamos „Air Lituanica“ pervedinėti milijonus ir savo turtu laiduoti paskolas bankams, nors žinojo, kad nuostolingai dirbanti skrydžių bendrovė šių pinigų negalės grąžinti.
„Bandome daryti visapusišką auditą, kas buvo daroma su šia bendrove. Iki šiol žiniasklaidai buvo žinoma, kad Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu buvo didinamas bendrovės įstatinis kapitalas. Tokiu būdu buvo skiriami pinigai šios įmonės veiklos plėtrai.
Savvialdybės įmonės buvo verčiamos savo turtu laiduoti „Air Lituanica“ paskolas bankams. Mūsų požiūriu, tai ne visada buvo skaidru. Matome, kad galėjo būti ir nusikalstamos veikos požymių, – sakė vicemeras.
Kai pradėjome dirbti, ėmė aiškėti neskelbti dalykai, kad savivaldybės įmonės buvo prievartaujamos duoti savo laisvus pinigus „Air Lituanica“ veiklai vykdyti. Kai kurios įmonės buvo verčiamos savo turtu laiduoti bendrovės paskolas bankams. Mūsų požiūriu, tai ne visada buvo skaidru. Matome, kad galėjo būti ir nusikalstamos veikos požymių“, – teigė vicemeras.
Pasak jo, sprendimus priėmė Vilniaus savivaldybės administracija ir savivaldybės įmonių vadovai, bet paliepimai buvo nuleidžiami politinės valdžios.
„Pavyzdžiui, „Vilniaus šilumos tinklai“ paslapčia per pusantrų metų įmonei sugebėjo paskolinti net 7 mln. litų, puikiai žinodami, kad jie tų pinigų neatgaus. Kaip šilumos tinklai siejasi su avialinijų verslu ir kodėl įmonė nusprendė investuoti į tokią sritį, dabar savivaldybės įmonės vadovas nesugeba atsakyti. Jis teisinasi, kad tai buvo nuleista politinė valia“, – teigė V.Benkunskas.
