Naująjį kino studijos pastatą statyti turėjęs LKS vadovas bendrovę pavertė šeimos verslu ir įmonei sugebėjo įsiskolinti milijonines sumas. LKS rekvizitai dulka sandėlyje, kurio savininkas taip pat neatgauna pinigų. Į šią finansinių machinacijų mėsmalę įtraukti ir už ES milijonus vykdyti projektai, kurių likimas taip pat pakibo ant plauko.
Pardavė pusvelčiui
Daugiau nei dešimtmetį besitęsiančią istoriją keliais sakiniais papasakoti sudėtinga. Legendinė Lietuvos kino studija, su jai priklausančiais pastatais Antakalnyje ir kino filmų archyvu, už 14 mln. litų (4 mln. eurų) buvo parduota įmonei „Telivesta“, kuri priklausė investicinei bendrovei „Hermis fondų valdymas“, o šią valdė investicinis holdingas „Hermis capital“.
Sandorio metu daugelis kino pasaulio žmonių gūžčiojo pečiais. Jau tuo metu buvo aišku, kad suderėta suma yra kur kas mažesnė nei LKS priklausančio turto vertė. Tai netrukus įrodė ir „Hermis capital“ savininkai, kurie vien LKS pastatus su žeme koncernui „MG Baltic“ pardavė už daugiau nei tris kartus didesnę sumą. Bendrovė „MG valda“ ilgai nelaukusi nušlavė senuosius paviljonus ir jų vietoje pastatė prestižinį „Antakalnio terasų“ rajoną. Klausimas, kodėl tuometiniai Valstybės turto fondo vadovai taip pigiai į privačias rankas atidavė LKS turtą, lieka neatsakytas iki šiol.
Į tokius klausimus LKS pirkėjai atsimušdavo pažadais vystyti kino verslą ir puoselėti LKS tradicijas. Vietoje senosios jie įsipareigojo pastatyti naują, modernią kino studiją. Projektas buvo iš tiesų įspūdingas. Skaičiuota, kad jam prireiks daugiau nei 20 mln. litų (6 mln. eurų). Dalis pinigų skolintasi iš banko „Unicredit Bank“.
LKS darbuotojams buvo žadama, kad naujoji kino studija bus greitai baigta, o kol kas reikia pakentėti. Rekvizito saugojimui laikinai išsinuomotos patalpos, o studijos cechuose, artelėse ir paviljonuose dirbę žmonės patraukė kas kur.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po privatizavimo naujo studijos pastato nėra. Nebėra ir gautų bei pasiskolintų pinigų. Nebėra „Unicredit Bank“. Nebėra ir paties „Hermis capital“. Bet vis dar yra šiuos sandorius vykdę žmonės ir milijoninės skolos. Yra ir aibė nukentėjusių įmonių bei asmenų. Kol kad dar yra ir merdinti LKS.
Susižėrė milijonus
Vykstant teismams atsiranda galimybė detaliai pažvelgti į bylų dokumentus ir pamatyti, kaip buvo pasidalintas LKS, o kartu ir visų mokesčių mokėtojų turtas. Didžiausią pelną „Hermis capital“ uždirbo iš žemės pardavimo.
Įspūdingos sumos byrėjo ir į privačiose rankose atsidūrusios LKS direktoriaus Ramūno Škiko kišenes. Šiuo metu teismuose ne viena byla, kurioje finansinės pretenzijos teikiamos LKS vadovui. Bankroto byloje nurodoma, kad R.Škikas LKS skolingas 1,5 mln. eurų. Vien šios sumos pakaktų, kad būtų galima atsiskaityti su smulkiaisiais kreditoriais ir valstybe.
Kiek šie skaičiai patikimi, sunku pasakyti, nes už LKS sąskaitas buvo atsakinga vyriausioji finansininkė Loreta Škikaitė, kuri yra R.Škiko sesuo. Versle dalyvavo ir R.Škiko tėvas. Būtent jo sklype šalia senojo Minsko plento ir iškilo naujosios studijos sienos.
Teisme nagrinėjama ne viena pretenzija R.Škiko šeimai. Bankroto administratoriaus ieškiniuose nurodoma, kad net pradėjus bendrovės restruktūrizaciją iš įmonės pasinaudojus elektronine mokėjimų sistema buvo išvedamos šimtatūkstantinės sumos. Ginčijami ir pinigų pervedimai L.Škikaitei.
15min.lt paklausti R.Škiko apie milijonines skolas nepavyko. Dvi savaites buvusio LKS direktoriaus telefonas buvo išjungtas, o esant signalui niekas taip ir neatsiliepė.
Kova dėl likusio turto
Pretenzijų R.Škikui negaili ir LKS kreditoriai. Beje, daugiau nei du trečdalius skolų šiuo metu savo rankose turi vienas iš buvusių „Hermis capital“ akcininkų Titas Sereika. Jam priklauso 100 proc. UAB „Financeline“ akcijų, o ši bendrovė yra 100 proc. „Hermis fund management“ savininkė. Tai du didžiausi Lietuvos kino studijos kreditoriai, turintys daugiau nei 70 proc. reikalavimų. T.Sereika vadovavo ir LKS nusipirkusiai UAB „Telivesta“. LKS akcininku yra UAB „Filmvesta“.
Situacija turėtų kelti nuostabą. „Hermis capital“ iš valstybės nusipirko LKS, vertingiausią jos turtą pardavė, įsipareigojimo pastatyti naują studiją neįvykdė, o galiausiai pati LKS liko skolinga vienam iš subyrėjusio holdingo akcininkų ir ją pirkusios įmonės vadovui.
Visa tai buvo įmanoma tik todėl, kad tikrieji kino studijos kreditoriai – statybų bendrovės ir net bankas, sutiko parduoti savo kreditorinius reikalavimus bent iš dalies kompensuodami patirtus nuostolius.
Likusios skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir kitiems kreditoriams viršija pusę milijono eurų, tačiau ir jų mokėti neketinama, todėl valstybė gali būti apgauta dar kartą.
Įstatymai numato, jog dviejų trečdalių kreditorių balsų pakanka taikiam susitarimui sudaryti. Būtent toks susitarimas ir buvo pasiūlytas bankroto administratoriui. Po jo turėjo būti nurašomos LKS skolos, o šios naštos atsikračiusi įmonė toliau tęstų pradėtus darbus.
Tokie verslininkų norai neįtikino nei bankroto administratoriaus, nei Vilniaus apygardos teismo, kuris spalio pabaigoje tokios taikos sutarties pasirašyti neleido. Didžiausias šiuo metu Lietuvos kino studijos turtas yra žemės sklypas už Vilniaus, ant jo iškilusi 12 tūkst. kv. metrų konstrukcija ir žinomas vardas.
Jaučiasi reketuojami
„Reikia R.Škiko klausti, kodėl jis nebaigė pastato. Bankrotas yra jo atsakomybė. Jis turėjo milžinišką kiekį pinigų, bet su juo nesugebėjo pabaigti pastato“, – į 15min.lt klausimą, kodėl iki šiol neįvykdytas įsipareigojimas pastatyti studiją, atsakė T.Sereika.
Pasak jo, jau paruoštas planas, kaip baigti kino studijos pastatą, tačiau nepavyksta susitarti su bankroto administratoriumi. Nesėkmės T.Sereiką lydi ir teismuose.
„Buvusiai kino studijai iškelta bankroto byla ir bankrotą administruojanti įmonė mus tiesiog reketuoja. Mums visais būdais trukdoma įsigyti pastatą ir toliau ten vykdyti darbus. Mes susidūrėme su bankroto administratoriumi, kuris užsiima reketu, o teisėja jį palaiko. Kiek žinau, administratorius turi savo investuotoją, kuris susijęs su nusikalstamu pasauliu“, – dėstė verslininkas.
„Pastatą reikia baigti“
T.Sereika, paklaustas, iš kur gautų lėšų studijai baigti ir, jeigu jų yra pakankamai, kodėl neatsiskaitoma su smulkiaisiais kreditoriais, pašnekovas viltis dėjo į LKS akcininkus ir bankus.
„Pastatą reikia baigti. Dalį lėšų skirtų akcininkai, dalį būtų galima skolintis iš bankų, taip pat yra ES programa, kuria galima pasinaudoti. Mes tai numatę ir netrukus pradėsime ruošti techninį projektą“, – sakė T.Sereika.
Pasitikslinus, kodėl pritrūko pinigų, nors „Hermis capital“ LKS turtą pardavė itin pelningai, pašnekovas siūlė tai aiškintis su dabartiniais akcininkais: „Tai buvo akcininkų reikalai. Kai tai atsitiko, mes jau buvome išėję iš šio projekto.“
Pakibo 2,5 mln. eurų
Šiame skolų, teismų ir sandorių liūne klimpsta ne tik R.Škikas, tačiau ir jo į nebaigtą pastatą itin palankiomis sąlygomis prisiviliotas Audiovizualinių menų inkubatorius, kuriam įrengti panaudota 7 mln. eurų ES investicijų.
R.Škikas viešai yra sakęs, jog pats pasikvietė šio projekto iniciatorius į statomą kino studiją, kurios pabaigos data nuolatos buvo nukeliama. Vienas paskutinių LKS direktoriaus viešų pažadų buvo studiją baigti iki 2014 m. pabaigos.
Jauniesiems menininkams buvo pasiūlyta įsikurti patalpose, kurios priklausė jau restruktūrizuojamai įmonei. Su inkubatoriaus vadovais sudaryta panaudos sutartis, kuri leido patalpomis nemokamai naudotis iki 2035 m.
Šių metų pradžioje LKS paskelbus bankrotą, laikinasis administratorius privalėjo nutraukti visas įmonei finansiškai nenaudingas sutartis. Šiuo metu vieno moderniausių meno inkubatorių Baltijos šalyse ateitis neapibrėžta. Jei LKS bus skelbiamas bankrotas, visas bendrovei priklausantis turtas bus parduodamas, o gautomis lėšomis bus dengiami kreditorių reikalavimai atsižvelgiant į jų pirmumo eiles.
„Pirmos instancijos teismo sprendimas nėra galutinis. Dirba advokatai, atėjo rimti žmonės, kuriais aš labai tikiu. Tokie postūmiai išjudins LKS iš dabartinės situacijos. Dar anksti mosikuoti juodomis vėliavomis“, – 15min.lt teigė režisierė, Audiovizualinių menų inkubatoriaus vadovė Inesa Kurklietytė.
Viliojo sklypai, o ne kinas
Paklausta, kodėl inkubatoriui buvo pasirinktos patalpos nebaigtame statyti pastate, režisierė teigė negalėjusi net pagalvoti, kad įmonių prisiimti įsipareigojimai nebus įvykdyti. Pasak jos, akivaizdu, kad verslininkus domino sklypai, o ne kinas:
„Puikiai prisimenu, kaip LKS, kuri galėjo veikti dar daugelį metų, buvo parduota. Kažkam tiesiog reikėjo pastatų. Buvo pasirašytas susitarimas su Kultūros ministerija ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga, kad nauja kino studija bus pastatyta. Toks buvo įsipareigojimas. Mes projektą pradėjome vykdyti 2008 m. Tuo metu konstrukcijos jau stovėjo ir buvo protu nesuvokiama, kad kino studija neveiks, nors ji veikti privalo pagal visus susitarimus.“
Ji pabrėžė, kad kino studija nėra tik patalpos, tai žmonės, kurie dirba kartu: „Man teko dirbti dar senojoje Lietuvos kino studijoje. Mačiau visus fabrikus, visas arteles, cechus, kaip gaminamos dekoracijos, daromi kiti dalykai. Tai fabrikas, kurio šiuo metu Lietuvoje nėra.
Negalvokime tik apie uždarą lietuviško kino gamybą. Čia turi ateiti užsienio filmų kūrėjai. Kiek mūsų prodiuseriai juos pritrauks, tiek mūsų kino industrija ir atsigaus.“
Režisierė pabrėžė, kad Audiovizualinių menų inkubatorius yra nepelno siekianti organizacija, kuri padeda menininkams sukurti savo pirmuosius projektus. Tai didžiulis ir visai šaliai svarbus meno verslumo skatinimo projektas.
Ateitis neaiški
LKS bankroto administratorius Artūras Lukša 15min.lt teigė, kad šiuo metu ir menų inkubatoriaus, ir pačios studijos likimas nėra aiškus. Su inkubatoriaus steigėjais ginčas dėl sutarčių nutraukimo ir skolos priteisimo sprendžiamas teisme. LKS vadovo ir darbuotojų veiksmus tiria kriminalinė policija.
LKS valdymo organai nevykdo teismo įpareigojimų ir nėra perdavę administratoriui įmonės dokumentų ir turto, todėl pagal bankroto administratoriaus pareiškimą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Dėl minėtų aplinkybių nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek ir kokio turto įmonė turi.
Tai ypač apsunkino bankroto administratoriaus darbą nustatant įmonės kreditorius, jų finansinius reikalavimus bei įmonės skolas. Šiuo metu bendra LKS bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta įmonės kreditorių suma viršija 4,4 mln. Eur, dėl 1,9 mln. Eur kreditorių pareikštų reikalavimų vyksta teisminiai ginčai.
Be to, pažymėtina, jog teismuose yra iškelta 14 civilinių bylų pagal administratoriaus ieškinius dėl piniginių lėšų priteisimo, iš jų 6 bylos pradėtos prieš buvusį LKS vadovą R.Škiką, jo artimus giminaičius bei kitas jo vadovaujamas įmones”, – nurodoma administratoriaus atsakymuose.
Skolų neatgauna 7 metus
Įmonių ir asmenų, kuriems skolinga LKS, sąrašą būtų galima tęsti ilgai. Viena tokių – UAB „Elektronas“. Šios bendrovės patalpose Vilniuje saugomas LKS rekvizitas.
Šios patalpos vilniečiams žinomos, nes artėjant Naujųjų metų šventimui prie jų nusidriekdavo eilės. 15min.lt apsilankius nuo sauso mėnesio uždarytame sandėlyje į durų skambutį taip pat skambino klientai. Deja, nieko išsinuomoti čia jau nebegalima.
UAB „Elektronas“ generalinis direktorius Gintas Mocekvičius 15min.lt teigė, kad pinigų neatgauna jau nuo 2008 m., o skola viršija 100 tūkst. litų (30 tūkst. eurų).
„Pradžioje man buvo mokama, tačiau ne viskas. Skola kaupėsi. R.Škikas pasirašė vekselius, bet jų neapmokėjo. Per antstolius bandėme susigrąžinti pinigus, bet nepavyko, nes buvo pradėta bendrovės restruktūrizacija, kuri tęsėsi 4 metus.
Kai pradedama bankroto procedūra, viskas tvarkoma per bankroto administratorių. Dabar laukiame teismo sprendimo. Jo kol kas nėra. Mes norime, kad tos patalpos būtų skubiai atlaisvintos arba būtų pradėta mokėti nuoma.
Mums nedidelis šansas atgauti skolą yra, tačiau labai daug priklauso nuo kitų proceso dalyvių“, – teigė verslininkas.
Kino verslui reikia įgūdžių
Kino prodiuseris, rinkodaros specialistas, verslininkas Norbertas Pranckus 15min.lt teigė, kad studijos filmų kūrėjams labai trūksta, o ją pabaigusiam žmogui reiktų pastatyti paminklą:
„Lietuvos kino studija visai mūsų šalies kino pramonei reikalinga kaip oras. Ji svarbi ir kuriant lietuviškus filmus, ir pritraukiant kino kūrėjus iš užsienio. Šalyje turi būti bazė, kuri atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.
Lietuvos kinas atgimsta. Atsiranda naujų kūrėjų, naujų filmų. Studija suteiktų papildomų galimybių.
Jei ji būtų veikus tuos dešimt metų, dabar matytume dar didesnį augimą – turėtume daugiau patirties, Lietuvoje būtų daugiau užsienio filmų gamintojų. Kaip verslui būtinas biurų pastatas, taip kino studija reikalinga kino kūrėjams.“
Pasak jo, investuotojai Lietuvoje mėgsta statyti pastatus, juos išnuomoti ir gauti pinigus labai nerizikuodami. Kino pramonė nėra paprastas verslas. Čia reikia įgūdžių, patirties.
„Kino filmai atsiperka ne tik kaip verslas. Pirmiausia, jie atsiperka valstybei, visai visuomenei per teigimas emocijas ir kitus dalykus. Dabar galioja mokesčių lengvata, kuri skatina kino kūrėjų atėjimą į Lietuvą, tačiau jiems reikia tinkamų sąlygų. Tai ilgas procesas, kuris reikalauja daug pastangų. Reiktų paminklą pastatyti tam žmogui, kuris sugebės pabaigti studiją.
Užsienio kino kompanijas mes traukdavome ne mažomis kainomis, o kokybe. Lietuva jau nebėra pigi šalis filmų kūrimui, tačiau čia yra labai kvalifikuotų ir užsidegusių žmonių. Filmai net ir dabar ateina, tačiau jie filmuojami gana sudėtingomis sąlygomis. Jiems tiesiog trūksta infrastruktūros. Tiesiog užsienio prodiuseriai turi būti ramūs, kad darbai vyks civilizuotomis sąlygomis“, – teigė pašnekovas.
