Buhalteriją ir vadybą alytiškė iškeitė į gamybą namie – moteris siuva lininius užvalkalus ir patalus iš vilnos. Prieš metus verslininkė pasakojo svajojanti iškelti gamybą iš namų, įsitvirtinti eksporto rinkose. Nors dirbti tenka daug, moteriai dar neatsibodo – kelias dešimtis įvairių produktų per mėnesį pati viena pagaminanti moteris tikina, kad galėtų pasiūti dar dvigubai tiek.
„Čia dar tokie nearti dirvonai! Tiek visokiausių sumanymų, ką reikia dar padaryti. Veikloje viskas keičiasi taip smarkiai todėl, kad verslas yra vystymo stadijoje“, – sakė prieš dvejus metus prekės ženklą „Labos nakties“ sukūrusi D.Zenkevičienė.
Į bankus nesikreipė
„Gaminu vis dar namuose. Kol kas kiekiai sutalpinami. Labai jau norėtųsi atkurti buitį, bet pristabdau save. Išsikėlus į gamybines patalpas atsiranda papildomų kaštų. Tas apyvartines lėšas, neįskaičiuodama „namų amortizacijos“, dabar investuoju į rinkodarą. Vis dėlto planas plėtrai yra toks – iškelti gamybą iš namų. Jei ne šiais metais, tai kitais. Kantrybės tam užtenka, nes suprantu, kad gamyba yra sunkiasvoris traukinys, kurį išjudinti reikia pastangų ir laiko“, – pasakojo verslininkė.
Ji dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, žmonių nesamdo, tik vis dažniau perka papildomas paslaugas. Nors dirba viena ir per mėnesį pagamina kelias dešimtis įvairių patalų, rezultatu D.Zenkevičienė nėra itin patenkinta.
„Pasižiūrėjus į 2016 metinį rezultatą, vidurkis manęs netenkina – tik 26 vienetai per mėnesį. Nors tai rankų darbo vienetiniai produktai, mano dabartiniai gamybiniai pajėgumai yra dvigubai, gal net trigubai didesni. Todėl turiu dėti pastangas rinkodarai. Tai yra visų verslų iššūkis“, – 15min pasakojo verslininkė.
Kol kas iš bankų moteris nesiskolina, tačiau pasakoja, kad be paskolų neapsieina.
„Ką skolinuosi? Savo gerovę. Namai paskolinti verslui. Jeigu žvelgčiau į verslą iš stereotipinės pusės, turėčiau nuomoti ar įsigyti patalpas, jas administruoti. Taigi tam pirmiausiai reikėtų finansų. Neturint nuosavų, reikėtų paskolos. Laikausi tos filosofijos, kad ne viskas gyvenime paremta pinigais. Natūriniai mainai yra labai svarbus žmonijos civilizacijos variklis“, – kalbėjo verslininkė.
Ką skolinuosi? Savo gerovę. Namai paskolinti verslui, – pasakojo be paskolų apsieinanti verslininkė.
D.Zenkevičienės produkcija, pripažįsta ji, yra prabangos prekė. Vidutiniškai vieno siuntinio į JAV kaina siekia net 200 eurų.
Apie 70 proc. jos pajamų sudaro eksportas. Pagrindinė eksporto rinka – JAV.
Ameriką pasirinko atsitiktinai
D.Zenkevičienė pripažino, kad JAV pasirinkimas nebuvo gerai apgalvotas verslo planas.
„Mano bičiulė, veiklos pradžioje susižavėjusi „Labos nakties“ produkcija, užsiminė, kad yra tokia etsy.com, kur prekiaujama rankų darbo gaminiais. Išbandžiau. Pradėjusi dirbti per „Etsy“ supratau, kad pagrindinis jų klientas yra JAV. Na ką – Amerika? Tegu bus Amerika. Turbūt tas žūtbūtinis nusiteikimas eksportuoti pridėjo jaunatviško pasitikėjimo. Be to, pragmatiškai skaičiavau, kad mokėti didžiuosius administravimo mokesčius po pardavimo man yra paranku“, – portalui pasakojo verslininkė.
Sėkmingai konkuruoti JAV rinkoje, aiškino moteris, yra nemenkas iššūkis, tačiau įveikiamas.
„Auganti ekologiškų, sveikų ir gamtą tausojančių gaminių paklausa natūraliai skatina ir pasiūlos didėjimą. JAV tikrai nestinga natūralios vilnos gaminių, juos amerikiečiams siūlo ir Kanados pardavėjai. Tuo labiau kad konkuruoti tenka ne tik su vilnos užpildo patalais, yra daugybė kitų ekologiškų miegamojo produktų pasirinkimų“, – sakė D.Zenkevičienė.
Mokytis teko daug
Pradėti gaminti Amerikai nebuvo lengva užduotis – verslininkei teko susipažinti su amerikiečių lovos klojimo taisyklėmis, įpročiais, poreikiais.
„Jiems savaime suprantama, kad karališko dydžio lovai yra tam tikro standarto karališka patalynė. O tu jau aiškinkis, kokia ji yra coliais. Pas mus net miegamieji kambariai kartais būna mažesni nei jų lovos! Taigi, pavyzdžiui, apvilkti užvalkalu 230x260 cm antklodę yra sportinė užduotis. Todėl antklodžių kampuose esančios kilpos, prie kurių pririšami užvalkalų kampuose esantys raišteliai – ne užgaida, o būtinybė. Būtent tokias subtilybes teko aiškintis pradžioje“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad klientai – išrankūs, o pirkdami pasveria, ar prekė verta pinigų.
„Juos domina, ar gamybai naudojamos ekologiškos ir saugios žaliavos, kokiu būdu jos apdorotos, kaip gaminiai sukonstruoti ir ar jie patikimai tarnaus“, – sakė ji.
Verslininkė kol kas dirba su individualiais užsakymais, bet ieško ir vietinių verslo partnerių.
„Kad ir kokie kosmopolitai bebūtume ir kokias neribotas galimybes suteiktų šiuolaikinės komunikavimo technologijos – perprasti kitą kultūrą, jų įpročius ir pomėgius yra sudėtinga. Amerikiečiai į jiems nežinomą prekinį ženklą, neturintį rekomendacijų ir dar iš mažai žinomos šalies gali žiūrėti įtariai. Esu tikra, jog vietinis partneris suteikia didelę paspirtį verslo plėtrai kitose šalyse“, – aiškino moteris.
