„Susisiekimo ministerijai šis pasiūlymas buvo žinomas, bet tas reikalas buvo dviejų ūkio subjektų. (...) Sunku pasakyti, galbūt tai būtų vienas iš galimų dalykų. Galbūt vienų estų būtų buvę per mažai, būtų turbūt reikėję galvoti apie daugiau investuotojų“, – žurnalistams ketvirtadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Rimantas Sinkevičius.
Paklaustas, ką mano apie paviešintus Vilniaus savivaldybės, bendrovės atstovų ir kitų asmenų konfidencialius laiškus, kuriuose kalbama apie „Air Lituanicos“ padėtį, R.Sinkevičius sakė nenorintis veltis „į dviejų požiūrių kovą“.
R.Sinkevičius tvirtino nematęs galimybių išgelbėti „Air Lituanicą“ be papildomo finansavimo.
„Ta bendrovė išsivystė pati. Be papildomo finansavimo iš šalies, kaip buvęs versle ir valstybės tarnautojas, nemačiau galimybių (išgelbėti – BNS). Tas procesas negalėjo būti trumpalaikis, bet esant investicijoms, ar iš valstybės struktūros, ar iš privataus verslo struktūros, tą įmonę buvo galima padaryti nenuostolingą“, – kalbėjo ministras.
„Infortar“ siūlė gelbėti beveik metus veikusią „Air Lituanica“, tačiau, pasak dabartinių miesto vadovų, pasiūlymo sąlygos buvo nepriimtinos.
Estai siūlė uždaryti „Air Lituanica“ ir steigti naują bendrovę, kuri galėtų perimti „Air Lituanica“ prekės ženklą, dalį personalo, ryšius su klientais. Nauja įmonė veiktų kartu su analogiška bendrove Estijoje ir palaipsniui didintų skrydžių krypčių skaičių.
Nurodoma, kad tokia bendrovė su dviem 70-ies vietų lėktuvais būtų galėjusi pradėti veikti jau šių metų spalį. Iš Vilniaus, estų atstovų teigimu, po 2020-ųjų bendrovė skrydžius jau galėtų vykdyti 5-8 orlaiviais, per metus aptarnautų daugiau nei 0,5 mln. keleivių. Tiesa, „Infortar“ neatmetė, kad sklandžiam skrydžių perėmimui galėtų prireikti ir Lietuvos valstybės paramos.
Dabar „Infortar“ teigia norėjusi ištirti rinkas, kad būtų sukurta stipri regioninė oro bendrovė. Jo valdybos narys Ainas Hanšmidtas BNS sakė, kad 2014 metais pateiktas planas numatė, jog fondas investuotų į Estijos valstybės kontroliuojamą oro bendrovę „Estonian Air“, tačiau su sąlyga, kad jis nemokėtų už praėjusio laikotarpio nuostolius, įsigytų „išgrynintą“ įmonę ir ją vystytų toliau.
Jo žodžiais, regioninė oro bendrovė apimtų Baltijos ir Skandinavijos šalis, todėl fondas konsultavosi su įvairiomis bendrovėmis. Jo nuomone, tokia oro linijų įmonė būtinai turėtų veikti ir Lietuvoje.
„Mūsų tikslas – tapti didžiausia Baltijos ir Skandinavijos regione oro linijų operatore“, – rašo „Infortar“ savo pasiūlyme.
Šiuo metu fondas laukia Europos Komisijos sprendimo, ar Estijos valstybė gali skirti dotacijas „Estonian Air“.
Estų pasiūlymas dėl „Air Lituanica“, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino žurnalistas Edmundas Jakilaitis, Vilniaus savivaldybei išsiųstas gegužės 7 dieną, likus dviem savaitėms iki pranešimo apie „Air Lituanica“ veiklos stabdymą.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad „Infortar“ buvo pagrindinis galimas investuotojas į žlungančią „Air Lituanica“.
„Su „Infortar“ buvo kalba, ir tai buvo pagrindinis galimas investuotojas. (...) Paskui, aišku, pasirodė, kad sąlygos yra ne tokios, kurias galėtų savivaldybė pakelti ar Vyriausybė prisidėti“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė R.Šimašius.
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė patikino, kad buvo aktyviai ieškota investuotojų, derėtasi ne tik su estų bendrove, bet ir su Latvijos nacionaliniu vežėju „Air Baltic“. Tačiau, pasak jos, nė viena bendrovė, įskaitant ir estus, nepasiūlė pirkti „Air Lituanica“ su daugiau nei 10 mln. eurų skolų, o naujos bendrovės steigimas esą būtų pareikalavęs papildomų savivaldybės investicijų, kurių ji neturi.
R.Šimašius tikino, kad galimų investuotojų buvo ir daugiau, tačiau realios derybos su jais nevyko: „Teoriškai (investuotojų) buvo, bet praktiškai nebuvo galimybės prieiti prie jokios konkrečios šnekos“.
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja ieškinį dėl bankroto bylos „Air Lituanica“ iškėlimo. Areštuotas ir visas įmonės turtas.
