Anksčiau Rytų Europa buvo perteklinės pigios darbo jėgos regionas, o dabar ten darbdaviai žmones „medžioja“ itin sunkiai. Dėl senstančios visuomenės, masinės emigracijos į turtingesnes Europos valstybes Rytų Europoje lieka daug laisvų darbo vietų, o atlyginimai yra dideli. Dėl to auga įmonių išlaidos žmogiškiesiems ištekliams.
„Darbo jėgos trūkumas yra tai, dėl ko Rytų Europoje darbdaviai ramiai nemiega naktimis. Pirmasis investuotojų klausimas dabar būna, ar jie ras darbuotojų, kad sugebėtų įsitvirtinti“, – sakė „PricewaterhouseCoopers“ analitikas Robertas Bencze.
Nykstanti darbo jėga kelia grėsmę užsienio investicijoms, kurios padėjo pokomunistinėms valstybėms augti maždaug 4 proc. kasmet nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais – augimas buvo dvigubai didesnis nei Vakarų Europos valstybių.
Darbo jėga Rytų Europoje senka dideliu tempu. Per dvejus metus neužpildytų darbo vietų skaičius Europoje išaugo 166 proc. iki 110 tūkst. Čekijoje, kur nedarbo lygis yra vienas mažiausių Europoje. Latvijoje laisvų darbo vietų skaičius per pastaruosius metus patrigubėjo, o Lenkijoje nuo gruodžio išaugo dvigubai.
„McDonald's“, siekdamas užpildyti tuščias darbo vietas Vengrijoje, siūlo nemokamą apgyvendinimą – darbuotojams tereikės susimokėti už komunalines paslaugas.
Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ Čekijoje padidino atlyginimus ketvirtadaliu, Vengrijoje – penktadaliu. O Rumunijos programinės įrangos inžinieriai gundomi nemokamomis narystėmis sporto klubuose ir kvietimais į SPA.
Slovakijoje „Peugeot Citroen“ samdo rumunus, bulgarus, serbus ir vengrus. Tiesa, didžioji dalis darbuotojų yra vietiniai žmonės. Įmonės yra priverstos siūlyti mokymus ir pasirūpinti apgyvendinimu, kad prisiviliotų daugiau darbuotojų.
„Kia Motors“ padalinys Slovakijoje, nors bendrovei metai ir bus rekordiniai, tikina jaučiantis darbo jėgos trūkumą, aiškino įmonės atstovas Jozefas Bace'as.
„Vis daugiau kandidatų neturi automobilių pramonėje reikalingų įgūdžių. Dažnai jie net nėra suinteresuoti ilgalaikiu darbu. Pastaruoju metu pasidarė sunku užpildyti net žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas“, – sakė jis.
Rezultatas – smarkiai augantys atlyginimai. Rumunijoje birželį buvo fiksuotas 14 proc. metinis pajamų augimas. Produktyvumas daugeliu atveju auga daug lėčiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki 2019 metų atlyginimas kasmet vidutiniškai augs 6,5 proc. – dvigubai greičiau nei produktyvumas.
Banko „Morgan Stanley“ teigimu, darbo jėga Vengrijoje augo labiausiai tarp visos Vidurio Europos valstybių. Šio padidėjimo didesnis produktyvumas, kuris yra labai svarbus ekonomikos augimui, nekompensavo.
Nykstanti darbo jėga kelia grėsmę užsienio investicijoms, kurios padėjo pokomunistinėms valstybėms augti maždaug 4 proc. kasmet nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais – augimas buvo dvigubai didesnis nei Vakarų Europos valstybių.
Bet kol kas kompanijos vis dar investuoja. „Jaguar Land Rover“ ieško 2,8 tūkst. darbuotojų naujam padaliniui Slovakijoje, kuris pradės veikti 2018 metais.
Įmonės „Daimler“ „Mercedes“ padalinys pranešė, kad plėsis Vengrijoje ir papildomai iki 2020 metų samdys 2,5 tūkst. darbuotojų.
